Modernėjant pasauliui ir atsivėrus galimybėms laisvai keliauti, didėja ir užsikrėtimų tam tikram regionui būdinga liga bei infekcinių ligų paplitimo rizika.
Dabartinė kelionių apimtis, greitis ir pasiekiamumas yra vieni iš rizikos veiksnių ligoms plisti. Keliaudami kartu nešamės savo genetinę sandarą, imunologines praeities infekcijų pasekmes, kultūrines nuostatas, papročius ir elgesio modelius. Mikrobai, gyvūnai ir kita biologinė gyvybė taip pat mus lydi kelionių metu. Šiandieninis didžiulis žmonių ir biologinių medžiagų judėjimas sudaro sąlygas maišytis genetinei medžiagai tokiu greičiu ir deriniais, kurie anksčiau nebuvo žinomi. Kartu vykstantys aplinkos, klimato, technologijų, žmonių elgsenos ir demografijos pokyčiai skatina ir infekcinių ligų atsiradimą.
Gera žinia yra tai, kad žmonija visada sugebėdavo rasti būdus kovoti su krizėmis. Sunkių praeities ligų, kurios dabar yra lengvai išgydomos, sąrašas didėja. Svarbi kelionės planavimo dalis yra skiepai. Be pačių keliautojų apsaugos, vakcinos skiriamos siekiant užkirsti kelią ligų, kurių galima išvengti vakcinomis, įvežimui į gimtąją ir į keliaujamą šalį.
Ką svarbu žinoti keliaujantiems?
Skiepijimų schema sudaroma kiekvienam keliautojui individualiai. Vakcinos, kurias turite gauti prieš kelionę, priklausys nuo kelių faktorių:
- Ankščiau gautų skiepų.
Svarbu žinoti apie savo planinius skiepus. Jei keliauja vaikai, reikėtų įsitikinti, kad jie paskiepyti pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.
- Planuojamos šalies.
Kai kuriose šalyse reikalaujama, kad atvykstantieji būtų paskiepyti nuo tam tikrų ligų, pvz., geltonosios karštinės ar poliomielito. Keliaudami po besivystančias šalis ar tam tikrus regionus, galite susidurti su daugiau ligų, o tai reiškia, kad prieš atvykstant gali prireikti daugiau vakcinų.
- Sveikatos būklės.
Jei esate nėščia, sergate arba susilpnėjusi imuninė sistema, jums gali prireikti papildomų vakcinų.
Prieš kiek laiko turėčiau pasiskiepyti prieš kelionę?
Svarbu pasiskiepyti bent 4–6 savaites prieš kelionę. Taip vakcinos tikrai pradėti veikti, todėl būsite apsaugoti nuo pat kelionės pradžios. Tačiau jei iki kelionės liko mažiau laiko, vis tiek rekomenduojama kreiptis į gydytoją, nes kai kurie skiepijimai gali būti atliekami iki kelionės likus ir mažiau laiko.
| KATEGORIJA | UŽKREČIAMOJI LIGA |
| Planiniai skiepijimai | Difterija/stabligė/kokliušas
Hepatitas B B tipo Haemophilus influenzae infekcija Tymai, epideminis parotitas, raudonukė Pneumokokinė infekcija Poliomielitas Kai kuriose šalyse naudojamas kaip planinis skiepas: Žmogaus papilomos viruso infekcija Rotavirusinė infekcija Vėjaraupiai
Planinis skiepas kai kurioms amžiaus ir rizikos grupėms: Gripas
Nebenaudojamas kaip planinis skiepas daugelyje išsivysčiusių šalių: Tuberkuliozė
|
| Rekomenduojami skiepijimai | Cholera
Pasiutligė Vidurių šiltinė Naudojamas kaip planinis skiepas didelės rizikos šalyse: Hepatitas A Meningokokinė infekcija Erkinis encefalitas Japoniškas encefalitas |
| Privalomieji skiepijimai | Geltonoji karštligė
Meningokokinė infekcija |
SVARBI INFORMACIJA APIE BEŽDŽIONIŲ RAUPUS
Mokslininkai vis didesnį dėmesį skiria zoonozių (tai gyvūnams ir žmonėms bendros ligos, kuriomis užsikrečiama tiesioginiu arba netiesioginiu būdu) analizei. Zoonozės kelia didelę grėsmę žmonių, naminių gyvūnų ir laukinės gamtos gerovei ir sveikatai, kaip matyti ir COVID-19 pandemijos metu. Zoonozės yra dažniausias žmonių infekcijų šaltinis.
Šiuo metu pasaulyje fiksuojami zoonozinės ligos beždžionių raupų atvejai. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 12 pasaulio šalių, kuriose beždžionių raupai nėra endeminiai, užregistruoti 92 laboratoriškai patvirtinti ir 28 įtariami beždžionių raupų atvejai. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro 2022 m. gegužės 23 d. duomenimis, atvejai patvirtinti aštuoniose Europos šalyse – Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir Nyderlanduose. Lietuvoje beždžionių raupų atvejų nėra nustatyta.
Tai pirmas kartas, kai Europoje pranešta apie užkrėtimo grandines, neturinčias epidemiologinių sąsajų su Vakarų ar Centrine Afrika, kur ši liga yra endeminė. Mirties atvejų nuo šios ligos nėra užfiksuota, keletas asmenų dėl ligos eigos gydomi ligoninėse, daugumos kitų ligonių simptomai yra nesunkūs. Beždžionių raupai pasireiškia karščiavimu, nuovargiu, galvos, raumenų skausmais. Per tris dienas nuo simptomų pradžios išsivysto bėrimas.
Priemonės, skirtos beždžionių raupų viruso prevencijai:
- Žmonės, keliaujantys į endemines šalis, turėtų vengti sąlyčio su gyvūnais, kurie gali nešioti beždžionių raupų virusą (graužikai, primatai), ir valgyti tik gerai termiškai apdorotą laukinių gyvūnų mėsą.
- Laikytis rankų higienos: plaunant rankas naudoti muilą, jei nėra galimybės nusiplauti rankas, naudoti rankų dezinfekcines priemones.
- Vengti glaudaus kontakto su žmonėmis, kuriems įtariami beždžionių raupai arba yra susirgę.
- Jei pasireiškia simptomai, izoliuokitės nuo kitų ir kreipkitės į gydytoją, dėvėkite kaukę ir uždenkite pažeidimus ar pūsles, jei tokių yra.
Specialistai atidžiai stebi naujausią informaciją apie beždžionių raupų plitimą pasaulyje ir Europos Sąjungoje. Kartu su Europos Komisija sutarta dėl koordinuoto reagavimo Europos Sąjungos lygmeniu ir diskutuojama dėl poreikio ir galimybių įsigyti antivirusinius vaistus ir vakcinas.
Nustačius beždžionių raupų atvejį Lietuvoje, visuomenė apie tai būtų informuota.
Keliaukite saugiai ir atsakingai!
