„Planet Youth“ – tarptautinis pirminės psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos modelis, kurį sukūrė Islandijos socialinių tyrimų ir analizės centras.
Jo tikslas – sumažinti jaunų žmonių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą ir kurti sveiką aplinką pozityviam jauno žmogaus vystymuisi, dėmesį skiriant keturioms pagrindinėms gyvenimo sritims: šeimai, bendraamžiams, mokyklai ir laisvalaikiui.
Pirminė prevencija - problemų sprendimas prieš joms atsirandant. Kitaip sakant, svarbu nukreipti jaunus žmones nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo į kitas veiklas, gerinant jų santykius, keičiant gyvenimo būdą ir užtikrinant saugią aplinką
„Planet Youth“ - islandų prevencijos metodų visuma, taikoma daugiau nei 20 m. ir šiuo metu įgyvendinama 32 šalyse bei 5 žemynuose. Šis modelis sukurtas 1998 m., kai Islandijos jaunimas pateko tarp daugiausiai psichoaktyviąsias medžiagas vartojančių paauglių Europoje (Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo Europos mokyklose (ESPAD duomenys, 1998). Ilgalaikė ir nuosekli prevencijos taikymo praktika padėjo Islandijai pasiekti puikių rezultatų - šiuo metu Islandija yra tarp šalių, kuriose psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas yra vienas mažiausių Europoje (ESPAD, 2015).
Įgyvendinant „Planet Youth“ modelį, taikomas visos populiacijos aprėpties metodas - dėmesys skiriamas visiems jauniems žmonėms, o ne tik specifinėms ar pažeidžiamoms grupėms.
Įtraukti ir įgalinti bendruomenės narius priimti praktinius sprendimus, naudojantis naujausiais vietos duomenimis ir jų vertinimu.
Akcentuoti bendruomenės veiksmus ir įtraukti mokyklas kaip bendruomenės centrą, kurio svarbiausias tikslas – stiprinti vaikų ir paauglių sveikatą, mokymąsi ir visavertį gyvenime.
Įtraukti skirtingose srityse dirbančius specialistus, politikos formuotojus, vykdytojus ir bendruomenės narius, kurie sprendžia su jaunimu susijusius klausimus.
Rizikos veiksniai | Apsauginiai veiksniai |
---|---|
Biologinės, psichologinės, šeimos, bendruomenės ar kultūros ypatybės, susijusios su didesne tikimybe vartoti psichoaktyviąsias medžiagas. Pavyzdžiui, prasti santykiai su artimaisiais, neprižiūrimas laisvalaikis, pamokų praleidinėjimas, bendraamžių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, buvimas vėlyvu paros metu lauke ir kt. | Veiksniai, kurie mažina rizikos veiksnio poveikį. Pavyzdžiui, laisvalaikis praleistas su tėvais, įsitraukimas į popamokinę veiklą, suaugusiųjų palaikymas mokykloje, pozityvus ryšys su bendraamžiais, motyvacija mokytis, saugumo jausmas ir kt. |
Visapusiškas modelio diegimas apima daug tarpusavyje susijusių sričių: stebėsenos vykdymą, intervencijų taikymą mokyklose ir bendruomenėse, sporto, sveikatinimo, šeimų laisvalaikio veiklų ir infrastruktūros gerinimą. Taip siekiama ne tik išvengti ar sumažinti jaunų žmonių įsitraukimą į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, bet ir padidinti jų užimtumą, sudaryti galimybes įsitraukti į prasmingą veiklą bei sustiprinti sveikatą, santykius, aplinką, bendruomenės ryšį.
Vienas iš modelio įgyvendinimo sėkmę lemiančių veiksnių – koordinavimo grupės.
Koordinavimo grupės, susideda iš įvairių specialistų, dirbančių su sveikatos, švietimo, jaunimo klausimais, psichoaktyviųjų medžiagų prevencijos ir kontrolės srityse ir pan., sukūrimas. Pagrindinis šių tikslas – numatyti bei patvirtinti „Planet Youth“ modelio strateginę kryptį Vilniaus mieste, remti modelio įgyvendinime dalyvaujančias Vilniaus miesto bendruomenes (seniūnijas), stebėti proceso įgyvendinimą bei užtikrinti, kad jis būtų atliekamas nuosekliai ir atitiktų „Planet Youth“ modelio diegimo principus. Taip pat viešinti modelio įgyvendinimo veiklas ir rezultatus politiniame, valstybinių įstaigų bei organizacijų lygmenyse.
10-tų (II gimnazijos) klasių mokinių tyrimas suteikia galimybę suprasti, kurie faktoriai ir kaip prisideda prie jaunų žmonių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo įpročių bei kokius pokyčius reikėtų inicijuoti šioje srityje. Išskirtinis dėmesys šiame procese skiriamas tėvų, formaliojo ir neformaliojo švietimo mokytojų, vietos bendruomenės narių vaidmeniui, siekiant mažinti vartojimo riziką ir stiprinti tai, kas paauglius motyvuoja elgtis pozityviai.
Vadovaujantis atliktų tyrimų duomenimis, atrinktose miesto bendruomenėse yra numatomos ir vykdomos prevencinės veiklos, kurias vykdant jaunimas nukreipiamas nuo alkoholio ir narkotikų vartojimo, dėmesį skiriant jų santykiams, laisvalaikiui, gyvensenai, aplinkai bei gerovės kūrimui.
Po tyrimų parengiamos seniūnijų ir atskirų mokyklų ataskaitos, kurios yra svarbios siekiant įtraukti bendruomenes į prevencinių veiklų įgyvendinimą. Šių ataskaitų pagrindu yra nustatomi rizikos ir apsauginiai veiksniai, į kuriuos reaguodamos visuos suinteresuotosios šalys prisideda prie prevencinių veiklų planavimo ir įgyvendinimo proceso.
Duomenys kartais patvirtina tai, ką jau žinome ar įtariame apie jaunų žmonių gyvenimo būdą ir aplinką. Nepaisant to, jie teikia esminę informaciją apie mūsų jaunų žmonių psichinę ir fizinę gerovę ir suteikia galimybę priimti įrodymais pagrįstus sprendimus.