<\/p>\n
Net 1 i\u0161 8 \u017emoni\u0173 gyvena tur\u0117dami psichikos sveikatos sutrikim\u0173, o 1 i\u0161 5 \u017emoni\u0173 susiduria su savo arba artimojo psichikos sveikatos sutrikimais bent kart\u0105 gyvenime. Higienos instituto duomenimis, 2022 m. Lietuvoje 12,1 proc. gyventoj\u0173 buvo diagnozuotas psichikos ar elgesio sutrikimas. Nors <\/strong>psichikos sveikatos prie\u017ei\u016bros poreikis didelis ir jas atliepian\u010di\u0173 paslaug\u0173 daug\u0117ja, nema\u017ea gyventoj\u0173 dalis kreiptis d\u0117l psichologin\u0117s pagalbos ar kit\u0173 paslaug\u0173 vis dar vengia. Kyla klausimas, kod\u0117l pra\u0161yti psichologin\u0117s pagalbos vis dar vengiama, jei su psichikos sveikatos sunkumais susiduria didel\u0117 gyventoj\u0173 dalis? Psichikos sveikata tur\u0117t\u0173 labiau b\u016bti mus vienijantis, o ne skaidantis veiksnys, ir kreipimasis pagalbos \u2013 kiekvieno i\u0161 m\u016bs\u0173 teis\u0117. Tod\u0117l spalio 10 d., minint Pasaulin\u0119 psichikos sveikatos dien\u0105, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelb\u0117 \u0161i\u0173 met\u0173 tem\u0105 \u2013 \u201ePsichikos sveikata \u2013 visuotin\u0117 \u017emogaus teis\u0117\u201c.<\/strong><\/p>\n Kiekvienas \u017emogus, nepaisant jo i\u0161silavinimo, am\u017eiaus ar lyties, turi teis\u0119 \u012f psichikos sveikat\u0105: \u012f prieinam\u0105 ir kokybi\u0161k\u0105 psichikos sveikatos prie\u017ei\u016br\u0105, \u012f laisv\u0119 nepriklausomai priimti su sveikata susijusius sprendimus, b\u016bti apsaugotam nuo rizikos veiksni\u0173 ir priklausyti palaikan\u010diai bendruomenei.<\/p>\n Kaip rodo tyrimo duomenys, did\u017ei\u0173j\u0173 miest\u0173 jaunoji karta aktyviau \u012fsitraukia \u012f psichikos sveikatos stiprinimo veikl\u0105 ir ple\u010dia savo psichikos sveikatos \u017einias, sunkum\u0173 stigmatizavimas b\u016bdingas vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117ms, o moterys ir vyrai psichologin\u0117s pagalbos kreipiasi nevienodai da\u017enai.<\/p>\n Psichikos sveikatos sunkum\u0173 stigm\u0105 gilina visuomen\u0117je vyraujantys mitai<\/strong><\/p>\n Visuomen\u0117je stigma da\u017enai susijusi su stereotipais, kurie atsiranda d\u0117l nepakankamo supratimo, klaidingos informacijos apie psichikos sveikat\u0105. Bendruomen\u0117s \u017einios apie psichikos sveikatos sutrikimus turi \u012ftakos \u017emogaus sprendimui kreiptis psichologin\u0117s pagalbos.<\/p>\n Higienos instituto Psichikos sveikatos centro 2022 m. atliktas tyrimas, nagrin\u0117jantis psichikos sveikat\u0105 stigmatizuojan\u010di\u0173 nuostat\u0173 paplitim\u0105 visuomen\u0117je, rodo, kad net ketvirtadalis Lietuvos gyventoj\u0173 nenor\u0117t\u0173 gyventi kaimynyst\u0117je su psichikos sveikatos sutrikim\u0105 turin\u010diu \u017emogumi. Tokios situacijos prie\u017eastis gali b\u016bti visuomen\u0117s mitas, kad psichikos liga sergantys \u017emon\u0117s yra pavojingi, o prie \u0161ios stigmos gilinimo prisideda ir \u017einiasklaidos naujienos. Tyrimai rodo, kad psichikos ligomis sergantys \u017emon\u0117s da\u017eniau tampa smurto aukomis nei smurtautojais, stigmatizavimas jiems kelia nerim\u0105 ir gali sustiprinti psichikos sutrikimus.<\/p>\n \u017dmon\u0117s gali stigmatizuoti ir prie\u0161i\u0161kai vertinti save d\u0117l psichikos sveikatos sutrikimo, \u0117m\u0119si tik\u0117ti ir vadovautis stigmatizuojan\u010diomis nuostatomis (\u201eesu pavojingas\u201c, \u201ed\u0117l savo ligos niekada negal\u0117siu eiti svarbi\u0173 pareig\u0173\u201c ir pan.). Tai vadinama savistigma. Ji stiprina prast\u0105 savijaut\u0105, lemia delsim\u0105 kreiptis psichologin\u0117s pagalbos, nenor\u0105 pripa\u017einti, kad specialistai gali pad\u0117ti.<\/p>\n Pastebimas besikei\u010diantis jaunosios kartos po\u017ei\u016bris \u012f psichikos sveikat\u0105<\/strong><\/p>\n Psichikos sveikatos sunkumai gali prad\u0117ti formuotis ankstyvame am\u017eiuje. Jaunam \u017emogui da\u017enai sunku suvokti, kas vyksta su jo k\u016bnu ir emocijomis, jis gali b\u016bti u\u017esisklend\u0119s, stengtis problemas spr\u0119sti pats arba padedamas draug\u0173.<\/p>\n 2022 m. tyrimo duomenimis, 73 proc. jaun\u0173 \u017emoni\u0173, susid\u016brusi\u0173 su psichikos sveikatos sunkumais, yra nusiteik\u0119 rinktis psichologin\u0119 pagalb\u0105.<\/em> \u201eJaunimo linijos\u201c komunikacijos vadov\u0117 Rita Stanelyt\u0117 teigia: \u201eTelefonini\u0173 pokalbi\u0173 metu da\u017eniausiai aptariamos jaun\u0173 \u017emoni\u0173 gyvenimo prasm\u0117s paie\u0161kos, santykiai su draugais, t\u0117vais ir kitais artimaisiais. Pokalbiais internetu, kuriais emocin\u0117s paramos da\u017eniau ie\u0161ko jaunesni \u017emon\u0117s, diskutuojama apie savi\u017ealos ir savi\u017eudyb\u0117s rizik\u0105, santykius su t\u0117vais ir vieni\u0161um\u0105.\u201c<\/p>\n Internete esan\u010dios informacijos gausa, \u012fvair\u016bs straipsniai, tyrimai, forumai, tinklara\u0161\u010diuose ar socialiniuose tinkluose pavie\u0161inti asmeniniai i\u0161gyvenimai suteikia \u0161iuolaikiniam \u017emogui daug informacijos apie psichikos sveikatos sutrikimus. Tai kartu prisideda prie psichikos sveikatos \u017eini\u0173 didinimo, stigmos ma\u017einimo, pokalbio su draugais ar artimaisiais u\u017emezgimo, kelia diskusij\u0105.<\/p>\n 2023 m. Higienos instituto Psichikos sveikatos centro atlikto tyrimo duomenys atskleid\u0117, kad 18\u201325 m. am\u017eiaus respondent\u0173 nuostatos apie psichikos sveikatos sutrikimus buvo labiau teigiamos ir ma\u017eiau stigmatizuojan\u010dios lyginant su visomis kitomis am\u017eiaus grup\u0117mis. Tam pritaria ir \u201eJaunimo linijos\u201c komunikacijos vadov\u0117 Rita Stanelyt\u0117: \u201eKadangi jauni \u017emon\u0117s vis daugiau kalba ir domisi savo psichikos sveikata, jiems prieinama daug \u0161altini\u0173 \u0161iomis temomis (tai, \u017einoma, labai sveikintina), vis d\u0117l to pasitaiko ir savidiagnozi\u0173. Ta\u010diau mes manome, kad geriau \u017einoti daugiau, kreipti d\u0117mes\u012f \u012f savo b\u016bsen\u0105 nei \u012f emocinius sunkumus numoti ranka.\u201c<\/p>\n Su kokias psichologiniais sunkumais susiduria senjorai? <\/strong><\/p>\n Senjorams vis dar kyla i\u0161\u0161\u016bki\u0173 pripa\u017einti psichologinius sunkumus ir bandyti kreiptis pagalbos. Vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117s da\u017eniau jau\u010dia vienatv\u0119 ir socialin\u0119 atskirt\u012f. Raudonojo Kry\u017eiaus \u201e\u0160ilt\u0173 apsilankym\u0173\u201d programos koordinator\u0117 Paulina Steponavi\u010di\u016bt\u0117 teigia, kad savanoris kartais b\u016bna vienintelis \u017emogus, su kuriuo senjoras kalbasi, bendrauja ar i\u0161eina pasivaik\u0161\u010dioti: \u201eKai kurie senjorai prie\u0161 susitikim\u0105 pasipuo\u0161ia, i\u0161traukia gra\u017eiausius puodelius ir vertina susitikim\u0105 kaip \u0161vent\u0119. Vieni\u0161as \u017emogus neturi motyvacijos i\u0161eiti pasivaik\u0161\u010dioti, nedr\u0105siai reaguoja \u012f naujoves ir ilgainiui tampa apati\u0161kesnis.\u201c Tokie jausmai gali prisid\u0117ti prie psichikos sveikatos sunkum\u0173 atsiradimo.<\/p>\n Susiduriama su problema, kad vos 7\u201311 proc. Lietuvos 60 met\u0173 am\u017eiaus ir vyresni\u0173 gyventoj\u0173 yra aktyv\u016bs visuomen\u0117je. \u201eSidabrin\u0117s linijos\u201c steig\u0117jas Marius \u010ciu\u017eelis kvie\u010dia senjor\u0173 situacij\u0105 vertinti empati\u0161kai: \u201eKiekvienas galime \u012fsivaizduoti, kaip jau\u010diasi \u017emogus, dar neseniai suk\u0119sis aktyvioje profesin\u0117je veikloje ir \u012fvairiuose socialiniuose ratuose, o \u0161iandien lik\u0119s atskirty, nes niekam nebereikia nei jo patirties, nei draugyst\u0117s. Vieni\u0161umo jausmas tik dar labiau sustipr\u0117ja.\u201c<\/p>\n PSO duomenimis, su psichikos sveikatos problemomis susiduria kas ketvirtas vyresnio am\u017eiaus \u017emogus. Labiausiai paplit\u0119 vyresni\u0173 nei 60 met\u0173 am\u017eiaus \u017emoni\u0173 psichikos sveikatos sutrikimai yra depresija ir demencija. \u201eApatija ir depresija trukdo atlikti elementariausius dalykus: pasigaminti valgyti, susitvarkyti, pasir\u016bpinti savo emocine sveikata\u201d, \u2013 dalijasi Raudonojo Kry\u017eiaus atstov\u0117 P. Steponavi\u010di\u016bt\u0117. D\u0117l \u012fsisen\u0117jusi\u0173 \u012fsitikinim\u0173 ir tai lemian\u010dios stigmos senjorai retai kreipiasi psichologin\u0117s pagalbos.<\/p>\n \u201eVyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117s skepti\u0161kai vertina profesionali\u0105 psichologin\u0119 pagalb\u0105. Tik\u0117tina, kad tai dar sovietme\u010dio stigma, kai tam tikras medicinos bylos \u012fra\u0161as gal\u0117jo suvar\u017eyti karjeros galimybes, kai buvo gaji nuostata, kad nesi vertas pagarbos, jei pats \u201enesusitvarkai\u201c su savo i\u0161gyvenimais. Tad net paskambin\u0119 \u012f \u201eSidabrin\u0119 linij\u0105\u201c su skaud\u017eiausiais i\u0161gyvenimais senjorai kartais klausia: \u201eAr j\u016bs ne psichologas? Ne? Tai gerai, tuomet pasikalb\u0117kime\u201c, \u2013 atvirauja M. \u010ciu\u017eelis ir priduria: \u2013 \u201eNe visiems pavyksta apsieiti be pagalbos, svarbiausia nejausti d\u0117l to nevisaverti\u0161kumo. Did\u017eiausia stipryb\u0117 \u2013 \u012fvardyti problem\u0105 ir laiku priimti tinkam\u0105 pagalb\u0105.\u201c<\/p>\n Vilniaus visuomen\u0117s sveikatos biuro \u201eVilnius sveikiau\u201c specialistai pastebi, kad senjorai da\u017eniau renkasi fizin\u0119, o ne psichikos sveikat\u0105 stiprinan\u010dius u\u017esi\u0117mimus ar individualias psichologo konsultacijas.<\/p>\n Psichikos sveikatos stiprinimui ir socialiniai atskir\u010diai ma\u017einti senjorai kvie\u010diami dalyvauti \u201eSocialiniame recepte\u201d \u2013 tai Sveikatos apsaugos ministerijos ir Kult\u016bros ministerijos iniciatyva, jungianti laisvalaikio pramogas ir edukacij\u0105, kult\u016br\u0105, bendruomeni\u0161kumo puosel\u0117jim\u0105.<\/p>\n Nors pana\u0161i dalis moter\u0173 ir vyr\u0173 susiduria su psichikos sveikatos i\u0161\u0161\u016bkiais, moterys psichikos sveikatos stiprinimo paslaugomis naudojasi da\u017eniau<\/strong><\/p>\n 2022 m. \u201eVilnius sveikiau\u201c atlikto Vilniaus miesto suaugusi\u0173j\u0173 gyvensenos tyrimo rezultatai atskleid\u0117, kad pana\u0161i moter\u0173 ir vyr\u0173 dalis susiduria su psichikos sveikatos sunkumais (moterys \u2013 51,8 proc., vyrai \u2013 46,1 proc.). Tai patvirtina ir \u201eKrizi\u0173 \u012fveikimo centro\u201c psicholog\u0117 psichoterapeut\u0117 Asta Groblyt\u0117: \u201e\u012e m\u016bs\u0173 centr\u0105 kreipiasi moterys ir vyrai, i\u0161gyvenantys tokias psichologines krizes kaip skyrybos, artim\u0173j\u0173 netektis, santyki\u0173 problemos, fizinis ir emocinis smurtas, savi\u017eudyb\u0117. Statistiniai duomenys nerodo, kad tam tikros problemos b\u016bt\u0173 labiau \u201emoteri\u0161kos\u201c ar \u201evyri\u0161kos\u201c, tiesiog moterys psichologin\u0117s pagalbos vis dar linkusios kreiptis da\u017eniau.\u201c Jos da\u017eniau naudojasi ir psichikos sveikat\u0105 stiprinan\u010diomis paslaugomis, ir tai rodo ma\u017eesn\u0119 stigm\u0105.<\/p>\n \u201ePagalbos moterims linijos\u201c programos Vilniuje vadov\u0117 Roberta Pauliu\u0161\u010denkait\u0117 teigia: \u201e2022 m. linijos savanor\u0117s atsiliep\u0117 \u012f 25 973 skambu\u010dius, dalyvavo 1 094 pokalbiuose internetu ir atsak\u0117 \u012f 502 elektroninius lai\u0161kus. Da\u017eniausios pokalbi\u0173 telefonu temos: santykiai, vienatv\u0117 ir psichikos sutrikimai. El. lai\u0161kuose ir pokalbiuose internetu da\u017eniau pasitaiko smurto artimoje aplinkoje ir savi\u017eudyb\u0117s tem\u0173.\u201c<\/p>\n Deja, moterys vis dar sunkiai ie\u0161ko emocin\u0117s pagalbos paslaug\u0173, susid\u016brusios su jautriais i\u0161\u0161\u016bkiais: motinyste, psichologiniu ir seksualiniu smurtu, ly\u010di\u0173 stereotipais. R. Pauliu\u0161\u010denkait\u0117 tvirtina, kad visuomen\u0117je vis dar tenka i\u0161girsti dvejoni\u0173 kreiptis pagalbos (nors jos i\u0161 ties\u0173 reikia): \u201eman dar n\u0117ra taip blogai, kad kreip\u010diausi\u201c, ir padr\u0105sina, kad nereik\u0117t\u0173 laukti, kol bus \u201etaip blogai\u201d, ir kreiptis emocin\u0117s paramos net ir tada, kai tiesiog jau\u010diam\u0117s blogai: esame vieni\u0161i, li\u016bdni, nelaimingi, nei\u0161girsti ir pana\u0161iai.<\/p>\n \u201eKrizi\u0173 \u012fveikimo centro\u201c psicholog\u0117 psichoterapeut\u0117 Asta Groblyt\u0117 taip pat teigia, kad moterims sunkiau kalb\u0117ti apie patirt\u0105 ar tebepatiriam\u0105 smurt\u0105 (fizin\u012f, psichologin\u012f), persileidim\u0105, savi\u017eal\u0105, su priklausomyb\u0117mis, psichikos ligomis susijusias problemas.<\/p>\n V\u0161\u012e \u201eVyr\u0173 krizi\u0173 ir informacijos centras\u201c atstovas Donatas N\u0117nius pritaria, kad da\u017enai vyr\u0173 problemos, d\u0117l kuri\u0173 jie kreipiasi, yra pana\u0161ios \u012f moter\u0173, ta\u010diau i\u0161skiria \u0161ias: savirealizacijos profesin\u0117je srityje stoka, pa\u0161lij\u0119 darbo \/ verslo santykiai, taip pat \u012fvairios netektys: skyrybos, darbo netekimas, verslo \u017elugimas. Vis d\u0117lto akivaizd\u017eiai i\u0161augo vyr\u0173 noras pa\u017einti save, gerinti savo savijaut\u0105, geb\u0117ti pad\u0117ti sau sunkiose situacijose, taip pat disciplinos ir gyvensenos klausimai.<\/p>\n \u012e klausim\u0105, ar tebevyrauja stereotipas, kad vyro kreipimasis psichologin\u0117s pagalbos yra silpnumo \u017eenklas, A. Groblyt\u0117 atsako: \u201eTre\u010ddalis \u012f m\u016bs\u0173 centr\u0105 besikreipian\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 yra vyrai, tai tikrai nema\u017ea dalis. Ly\u010di\u0173 skirtumai \u0161iuo at\u017evilgiu ma\u017e\u0117ja. Ta\u010diau taip, pra\u0161yti pagalbos vyrams kartais sunkiau d\u0117l nenoro pasirodyti pa\u017eeid\u017eiamiems ir jautriems, tarsi tikras ir stiprus vyras negali toks b\u016bti. Bet jauni \u017emon\u0117s, taip pat ir vyrai, dr\u0105siau kreipiasi pagalbos, ir tai rodo, kad visuomen\u0117s stereotipai kei\u010diasi.\u201c D. N\u0117nius pritaria, kad \u0161ie stereotipai tikrai ma\u017e\u0117ja: \u201eJei kalbame apie klientus, jau retas sako, kad apskritai b\u016bt\u0173 sunku priimti sprendim\u0105 d\u0117l kreipimosi pagalbos.\u201c<\/p>\n Ar psichikos sveikata \u2013 visuotin\u0117 \u017emogaus teis\u0117?<\/strong><\/p>\n 2021 m. Jungtini\u0173 Taut\u0173 Organizacijos paskelbtoje ataskaitoje apie teis\u0119 \u012f psichikos sveikat\u0105 atkreipiamas d\u0117mesys \u012f tai, kad nepaisant \u012frodym\u0173, jog psichikos sveikata yra neatsiejama nuo bendros asmens sveikatos, niekur pasaulyje pastaroji n\u0117ra lygiavert\u0117 fizinei sveikatai nei biud\u017eeto, nei medicininio i\u0161silavinimo ir praktikos po\u017ei\u016briu. PSO Psichikos sveikatos atlasas parod\u0117, kad 2020 m. pasaulio \u0161ali\u0173 vyriausyb\u0117s psichikos sveikatai vidutini\u0161kai i\u0161leido kiek daugiau nei 2 proc. savo sveikatos biud\u017eeto.<\/p>\n \u201ePagalbos moterims linijos\u201c programos Vilniuje vadov\u0117 yra \u012fsitikinusi: \u201eKiekvienas \u017emogus, susid\u016br\u0119s su emociniais sunkumais, turi tur\u0117ti galimybi\u0173 gauti kokybi\u0161k\u0105 pagalb\u0105 ir paslaugas. Tai u\u017etikrin\u0119 prisid\u0117tume prie psichikos sutrikim\u0173 stigmos ma\u017einimo, normalizuotume pagalbos kreipim\u0105si ir skatintume pagarbaus santykio su kitu \u017emogumi k\u016brim\u0105.\u201c<\/p>\n \u201eKrizi\u0173 \u012fveikimo centro\u201c psicholog\u0117 psichoterapeut\u0117 apibendrina situacij\u0105 teigdama, kad psichologin\u0117 sveikata yra tokia pati svarbi kaip ir fizin\u0117, ir priduria: \u201eKai \u017emog\u0173 i\u0161tinka kriz\u0117 ar jis yra kitos sunkios psichologin\u0117s b\u016bkl\u0117s, jis tur\u0117t\u0173 tur\u0117ti teis\u0119 ir galimybi\u0173 gauti greit\u0105 psichologin\u0119 pagalb\u0105. Deja, psichologin\u0117 sveikata dar n\u0117ra prilyginama fizinei, tod\u0117l d\u0117mesys pasauliniu mastu yra labai svarbus ir sveikintinas.\u201c<\/p>\n Nepamir\u0161kime r\u016bpintis savo prigimtine teise \u2013 psichikos sveikata. Susid\u016br\u0119 su sunkumais ie\u0161kokime ir kreipkim\u0117s pagalbos, nes teikiantieji \u0161ias paslaugas yra pasiruo\u0161\u0119 pad\u0117ti kiekvienam visuomen\u0117s nariui.<\/p>\n Nemokamos psichologin\u0117s pagalbos paslaugos Vilniaus mieste <\/em><\/strong><\/p>\n \n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Net 1 i\u0161 8 \u017emoni\u0173 gyvena tur\u0117dami psichikos sveikatos sutrikim\u0173, o 1 i\u0161 5 \u017emoni\u0173 susiduria su savo arba artimojo psichikos sveikatos sutrikimais bent kart\u0105 gyvenime. Higienos instituto duomenimis, 2022 […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":2337,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"inline_featured_image":false,"_price":"","_stock":"","_tribe_ticket_header":"","_tribe_default_ticket_provider":"","_tribe_ticket_capacity":"0","_ticket_start_date":"","_ticket_end_date":"","_tribe_ticket_show_description":"","_tribe_ticket_show_not_going":false,"_tribe_ticket_use_global_stock":"","_tribe_ticket_global_stock_level":"","_global_stock_mode":"","_global_stock_cap":"","_tribe_rsvp_for_event":"","_tribe_ticket_going_count":"","_tribe_ticket_not_going_count":"","_tribe_tickets_list":"[]","_tribe_ticket_has_attendee_info_fields":false,"footnotes":""},"categories":[57],"class_list":["post-2332","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-be-kategorijos","tag-psichikos-sveikata"],"acf":[],"yoast_head":"\n