D\u017eonso \u00a0Hopkinso universiteto Blumbergo visuomen\u0117s sveikatos mokyklos (angl. Johns Hopkins University Bloomberg School of Public Health<\/em>) tyr\u0117jai pastebi, kad pandemijos metu paaugliams padaug\u0117jo mitybos ir miego sutrikim\u0173, ta\u010diau tuo pat metu vaikai patyr\u0117 ma\u017eiau paty\u010di\u0173 ir daugiau laiko praleido su \u0161eima \u2013 taigi buvo ir pozityvi\u0173 pandemijos veiksni\u0173. Tyr\u0117j\u0173 teigimu, siekiant, kad vaikai grei\u010diau gr\u012f\u017et\u0173 \u012f \u012fprast\u0105 gyvenim\u0105, svarbu sugr\u012f\u017eti \u012f patikim\u0105 mokyklos aplink\u0105 ir suteikti jiems erdv\u0117s bendrauti atvirai, kad vaikai jaust\u0173si stabiliai, saugiai, kurt\u0173 socialinius ry\u0161ius.<\/p>\n Kas mokyklinio am\u017eiaus vaikams yra laim\u0117?<\/strong><\/p>\n Pasak doc. dr. Astos Adler, Vilniaus universiteto Psichologijos instituto Raidos psichopatologijos centro psicholog\u0117s-psichoterapeut\u0117s, pandemijos metu, kai vaik\u0173 socialiniai ry\u0161iai ir susitikimai su draugais buvo itin riboti, vaikai pasijuto vieni\u0161i ir izoliuoti.<\/p>\n \u201eNors vaikai gali u\u017esid\u0117ti kauk\u0119 ir sakyti, kad nepyksta ar neli\u016bdi, ta\u010diau neretai viduje patiriamas s\u0105stingis, o jausmai i\u0161kyla kaip nesuprantamas ar netik\u0117tas verkimo ar pyk\u010dio priepuolis, taip pat padaug\u0117ja savi\u017ealos kaip vieno i\u0161 nusiraminimo b\u016bd\u0173. Paaugliai pykt\u012f i\u0161lieja t\u0117vams sakydami: \u201eMan nieko nereikia, niekas ne\u012fdomu.\u201c Kai tr\u016bkin\u0117ja ry\u0161iai su draugais, neb\u0117ra su kuo dalintis, vaikas jau\u010diasi nereikalingas, vieni\u0161as ir nelaimingas\u201c, \u2013 teigia psicholog\u0117.<\/p>\n Padid\u0117jus\u012f nelaiming\u0173 vaik\u0173 skai\u010di\u0173 atskleid\u0117 Vilniaus visuomen\u0117s sveikatos biuro \u201eVilnius sveikiau\u201c specialist\u0173 parengta \u00a02020 m. Vilniaus miesto mokyklinio am\u017eiaus vaik\u0173 (5, 7 ir 9 klasi\u0173) gyvensenos tyrimo ataskaita<\/a>. Vaik\u0173, kurie jau\u010diasi laimingi, suma\u017e\u0117jo beveik penktadaliu \u2013 nuo 85,3 iki 66,4 proc., palyginti su 2016 m. atlikto analogi\u0161ko tyrimo duomenimis.<\/p>\n \u201eLaim\u0117s jausm\u0105 vaikai ir paaugliai gali prilyginti santykiui su klasiokais, draugais, t\u0117vais ar pa\u010diu savimi ir galimybe jaustis saugiai aplinkoje, kurioje jie yra \u0161iuo metu. B\u016btent d\u0117l \u0161ios prie\u017easties \u0161iuo metu vieniems laim\u0117 asocijuot\u0173si su galimybe praleisti laiko su draugais jiems smagioje erdv\u0117je, i\u0161vengiant pandemini\u0173 ribojim\u0173, kitiems \u2013 tai noras saugiai miegoti ir neie\u0161koti sl\u0117ptuv\u0117s ar b\u016bti su artimuoju\u201c, \u2013 sako Aurelija \u0160iautkulien\u0117, \u201eVilnius sveikiau\u201c Bendrojo ugdymo \u012fstaig\u0173 visuomen\u0117s sveikatos prie\u017ei\u016bros skyriaus ved\u0117ja.<\/p>\n Pasak doc. dr. A. Adler, vaikai labai \u012fvairiai supranta laim\u0119. \u201eKai vaikas yra laimingas, jis \u0161ypsosi, \u017eaid\u017eia, d\u017eiaugiasi kitais. Jiems svarbus \u2013 savigarbos, vert\u0117s pajautimas ir, \u017einoma, ry\u0161ys su \u017emon\u0117mis ar augintiniais \u2013 pajautimas, kad tave priima. Kartais did\u017eiausia laim\u0117 yra \u017eaisti kartu, praleisti laik\u0105 ir visi\u0161kai nesvarbu ka\u017ek\u0105 u\u017e tai gauti. Tiesa, visuomet reikia prisiminti, kad laim\u0117 \u2013 ne konstanta. Tai yra b\u016bsena, kuri\u0105 mes patiriame, o paskui ateina ir kiti jausmai\u201c, \u2013 sako psichoterapeut\u0117.<\/p>\n \u201eDraugai yra laim\u0117\u201c primena apie draugyst\u0117s vert\u0119 paaugli\u0173 gyvenime<\/strong><\/p>\n Tyrimai rodo, kad viena i\u0161 laim\u0117s sudedam\u0173j\u0173 dali\u0173 yra pozityv\u016bs santykiai su kitais. Vaikams yra svarbu tur\u0117ti draug\u0173, taip formuojasi adaptacija kult\u016broje, integruojamos socialin\u0117s normos, formuojasi j\u0173 suvokimas. Jaunesniame am\u017eiuje draugyst\u0117 formuojasi dalinantis \u017eaislais, b\u016bnant toje pa\u010dioje grup\u0117je, paauglyst\u0117je tai svarbus psichosocialinio\u00a0 funkcionavimo\u00a0 veiksnys.<\/p>\n Pasak A. \u0160iautkulien\u0117s, mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad draugyst\u0117s kokyb\u0117 yra svarbesnis elementas nei draugyst\u0117s tinklas. \u201ePavyzd\u017eiui, paaugliai, palaikantys su savo bendraam\u017eiais kokybi\u0161k\u0105 draugyst\u0119, labiau gerbia save, gali b\u016bti labiau apsaugoti nuo emocini\u0173 sunkum\u0173, tur\u0117ti geresnius akademinius pasiekimus ar jaustis emoci\u0161kai saugesniais\u201c, \u2013 \u00a0atkreipia d\u0117mes\u012f \u201eVilnius sveikiau\u201c ekspert\u0117.<\/p>\n Doc. dr. A. Adler pritaria, kad draugyst\u0117 \u2013 yra viena i\u0161 laim\u0117s komponen\u010di\u0173: \u201eKai jau\u010diame, kad mus priima, kad draugaujame, b\u016bna moment\u0173, kai patiriame laim\u0119.\u201c<\/p>\n Vilniaus visuomen\u0117s sveikatos specialistai, atsi\u017evelgdami \u012f itin suma\u017e\u0117jus\u012f laiming\u0173 vaik\u0173 skai\u010di\u0173, baland\u017eio m\u0117nes\u012f prad\u0117jo \u00a0\u0161vie\u010diam\u0105j\u0105 iniciatyv\u0105 \u201eDraugai yra laim\u0117\u201c, kuri primena \u00a0apie draugyst\u0117s vert\u0119 paaugli\u0173 kasdieniame gyvenime.<\/p>\n Kaip u\u017emegzti draugyst\u0117s ry\u0161\u012f?<\/strong><\/p>\n Tiesa, prad\u0117ti draugi\u0161kus santykius kartais gali pasirodyti ne taip jau ir lengva. Psichologai pastebi, kad jaunesni vaikai da\u017eniausiai turi geb\u0117jim\u0173 ir noro megzti ry\u0161\u012f su kitais, kai patenkinami baziniai poreikiai ir aplinka, kurioje vyksta bendravimas yra saugi.<\/p>\n \u201eTyrimai rodo, kad draugyst\u0119 vertinti reik\u0117t\u0173 kaip kult\u016brin\u012f ir kolektyvin\u012f proces\u0105, kur vaikai nuolat kuria kontaktus su realybe, formuoja santykius su \u017emon\u0117mis ar daiktais. Tai nei\u0161vengiamas procesas. Tik vaik\u0173 socialini\u0173 kontakt\u0173 mezgimo b\u016bdai yra skirtingi. Vieni ,,l\u0117tai\u201c juda kit\u0173 vaik\u0173 link, \u012fsi\u017ei\u016bri \u012f kiekvien\u0105 i\u0161 j\u0173, o kiti vaikai yra labai draugi\u0161ki i\u0161 karto ir aktyviai bendrauja su visais. Taigi ir b\u016bdai, nuo ko prad\u0117ti kurti santykius, gali skirtis\u201c, \u2013 teigia A. \u0160iautkulien\u0117.<\/p>\n Pasak \u201eVilnius sveikiau\u201c erkspert\u0117s, skirtingus vaik\u0173 susipa\u017einimo b\u016bdus gali perteikti \u0161i iliustracija: \u201eKai kurie vaikai, pasitik\u0117dami savimi, prieina prie kit\u0173 ir jiems tiesiog pasi\u016blo: \u201e\u017daiskime!\u201c Ir veiksmas greitai u\u017esimezga. Kiti, ma\u017eiau pasitikintys savimi, nedr\u0105siai ir neu\u017etikrintai paklausia: \u201eAr galiu su tavimi \u017eaisti?\u201c Treti prieina ir stovi nekalb\u0117dami, laukia, kol kiti juos pakvies. O kai kurie i\u0161 vaik\u0173, nesikreipdami \u012f kitus ir nepra\u0161ydami leidimo, pradeda vadovauti \u017eaidimui ir sako: \u201eTu b\u016bsi mano keleivis, o a\u0161 esu tavo vairuotojas\u201c.<\/p>\n Vaikams padedant susidraugauti svarbus artim\u0173j\u0173 palaikymas, ta\u010diau psichologai pataria b\u016bti jautriais dr\u0105sinant vaikus u\u017emegzti draugystes su kitais. \u201eJuk suaugusiems taip pat n\u0117ra lengva nueiti \u012f kavin\u0119, prieiti prie nepa\u017e\u012fstamojo ir ten susidraugauti. Ne\u017einau, ar a\u0161 jam patiksiu, ar jis man patiks, ar mes surasime bendr\u0105 kalb\u0105, o gal mes visai nesurasime ry\u0161io. Geriau b\u016bt\u0173, jeigu t\u0117vai pakalbint\u0173 vaik\u0105 \u2013 ar tu nor\u0117tum susidraugauti, ar a\u0161 tau galiu pad\u0117ti. Vaikai gali nat\u016braliai \u012fsitraukti \u012f \u017eaidim\u0105 ir taip megztis draugyst\u0117s\u201c, \u2013 teigia doc. dr. A. Adler.<\/p>\n Vilniaus m. mokyklinio am\u017eiaus vaik\u0173 gyvensenos ataskait\u0105 surasite \u010dia >>><\/a><\/strong><\/span><\/p>\n Apie tyrim\u0105<\/strong><\/p>\n Mokyklinio am\u017eiaus vaik\u0173 (5, 7 ir 9 klasi\u0173) gyvensenos tyrimas \u0161alies savivaldyb\u0117se buvo vykdomas 2016 ir 2020 metais. Tyrim\u0105 atliko savivaldybi\u0173 visuomen\u0117s sveikatos biurai, o Lietuvos mastu koordinavo Higienos institutas.<\/p>\n <\/p>\n Patarimai vaikams, t\u0117vams ir pedagogams:<\/strong><\/p>\n Kaip priimti nauj\u0105 bendraklas\u012f i\u0161 kitos \u0161alies (patarimai 5-12 kl.)<\/a><\/p>\n Kaip priimti nauj\u0105 bendraklas\u012f i\u0161 kitos \u0161alies (patarimai 1-4 kl.)<\/a><\/p>\n Patarimai t\u0117vams: kaip pad\u0117ti vaikui prisitaikyti prie poky\u010di\u0173<\/a><\/p>\n Patarimai pedagogams: kaip pad\u0117ti vaikui gr\u012f\u017eti \u012f ugdymo proces\u0105<\/a><\/p>\n Popandeminis laikotarpis – patarimai pedagogams<\/a><\/p>\n Popandeminis laikotarpis – patarimai t\u0117vams<\/a><\/p>\n Kaip mokyklinio am\u017eiaus vaikams pad\u0117ti grei\u010diau sugr\u012f\u017eti \u012f \u012fprast\u0105 gyvenim\u0105 ir mokymosi proces\u0105? Klausimas, kuris popandeminiame pasaulyje da\u017eniausiai kartojamas tiek t\u0117v\u0173, tiek mokytoj\u0173. Psicholog\u0173 vertinimu, dalis emocini\u0173 problem\u0173 yra laikinos, […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":2604,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"inline_featured_image":false,"_price":"","_stock":"","_tribe_ticket_header":"","_tribe_default_ticket_provider":"","_tribe_ticket_capacity":"0","_ticket_start_date":"","_ticket_end_date":"","_tribe_ticket_show_description":"","_tribe_ticket_show_not_going":false,"_tribe_ticket_use_global_stock":"","_tribe_ticket_global_stock_level":"","_global_stock_mode":"","_global_stock_cap":"","_tribe_rsvp_for_event":"","_tribe_ticket_going_count":"","_tribe_ticket_not_going_count":"","_tribe_tickets_list":"[]","_tribe_ticket_has_attendee_info_fields":false,"footnotes":""},"categories":[57],"class_list":["post-2603","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-be-kategorijos","tag-psichikos-sveikata"],"acf":[],"yoast_head":"\n![\"\"](\"https:\/\/vilniussveikiau.lt\/wp-content\/uploads\/2022\/05\/Svieciamoji-iniciatyva-primena-draugystes-verte-paaugliu-gyvenime.jpeg\")
<\/a><\/p>\n![\"\"](\"https:\/\/vilniussveikiau.lt\/wp-content\/uploads\/2022\/05\/05.02-Popandeminis-laikotarpis.-Rekomendacijos-pedagogams.png\")
<\/a>![\"\"](\"https:\/\/vilniussveikiau.lt\/wp-content\/uploads\/2022\/05\/Kaip-padeti-vaikui-jaustis-geriau.-Rekomendacijos-tevams.png\")
<\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"