Lietuvoje tik mažiau nei pusė ŽIV užsikrėtusių asmenų gauna gydymą, net žinodami diagnozę. Taip yra dėl visuomenėje gajos stigmos ir diskriminacijos, susijusios su ŽIV statusu, kuriančios barjerą kreiptis dėl ištyrimo. Dėl šios priežasties didelė dalis asmenų diagnozuojami vėlai, kai imuniteto pažeidimas jau yra pažengęs, gali kelti pavojų gyvybei, o gydymas tampa sudėtingesnis. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) iniciatyva jau 35 metus iš eilės gruodžio 1-ąją minima Pasaulinė AIDS diena. Šia dieną žmonės visame pasaulyje kviečiami vienijantis parodyti solidarumą ir paramą ŽIV ir AIDS sergantiems ir paveiktiems asmenims, siekiant šviesti visuomenę ir mažinti stigmatizavimą.
ŽIV sergamumo rodikliai Vilniuje ir Lietuvoje
2022 m. Lietuvoje buvo diagnozuoti 252 nauji ŽIV infekcijos atvejai. Remiantis „Vilnius sveikiau“ 2022 m. Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitos duomenimis, dažniausiai ŽIV užsikrečia jauno darbingo amžiaus asmenys – 25–39 m. Tarp dažniausiai įvardytų užsikrėtimo šaltinių – atsitiktinis lytinis partneris, o beveik pusė naujai užsikrėtusiųjų reguliariai nesinaudojo prezervatyvais.
Vilniuje, kaip ir kituose didžiuosiuose Europos ir pasaulio miestuose, ŽIV sergamumo rodiklis yra aukštesnis. Vilniaus miesto savivaldybėje 2022 m. ŽIV sergamumo rodiklis buvo didžiausias iš visų Lietuvos savivaldybių ir 2 kartus didesnis nei visos Lietuvos vidurkis. Sergamumas ŽIV Vilniaus miesto savivaldybėje siekė 4,6 atvejo 10 000 gyventojų (Lietuvoje – 2,2 atvejo 10 000 gyventojų).
ŽIV plinta trimis būdais. Pirma, lytinių santykių metu. Antra – per kraują, t. y. dalijantis užkrėstais švirkštais ar adatomis, perpilant kraują, atliekant invazines procedūras nesteriliais įrankiais. Trečia, kai ŽIV užsikrėtusi motina užkrečia savo vaiką nėštumo, gimdymo metu arba žindydama. Pastarasis būdas registruojamas retai.
Vyraujanti diskriminacija ir stigma neretai tampa barjeru siekti gydymo
Asociacijos „Demetra“ vadovė Svetlana Kulšis teigia, jog Pasaulinė AIDS diena yra svarbi, nes ji primena visuomenei, kad ŽIV yra itin aktuali problema ir kad labai svarbu didinti žmonių informuotumą, mažinti stigmą ir diskriminaciją, užtikrinti paslaugų prieinamumą.
S. Kulšis priduria: „Lietuvoje apie 82 proc. ŽIV užsikrėtusių asmenų žino savo statusą, bet mažiau nei pusė iš jų gauna gydymą. Egzistuojanti stigma ir diskriminacija, susijusi su ŽIV statusu, yra didelis barjeras kreiptis dėl ištyrimo. Todėl didelė dalis asmenų diagnozuojami vėlai, kai imuniteto pažeidimas yra pažengęs, tai sąlygoja vėlesnę ARV gydymo pradžią.“
Visuomenės sveikatos specialistai ir nevyriausybinių organizacijų atstovai yra įsitikinę, jog žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV), jo negydant sukeliantis AIDS, šiuolaikiniame pasaulyje yra daug arčiau kiekvieno iš mūsų, nei mes manome. Prie pavojingo viruso plitimo glaudžiai prisideda ir informacijos apie patį virusą trūkumas, prevencijos nepakankamumas ir nenoras gydytis bei vis dar gajus sergančiųjų stigmatizavimas.
Aktyvi ŽIV / AIDS asociacijos narė ir skaitmeninės rinkodaros dėstytoja bei praktikė, Techmar.lt įkūrėja, jau 6 metus su ŽIV diagnoze gyvenanti Dalia Grakulskytė yra įsitikinusi, jog sąmoningumas yra mūsų ginklas prieš ŽIV, nes stigmos įveikimas reikalauja bendro požiūrio ir supratimo, o žmonės su ŽIV dažnai susiduria su nepagrįstomis nuostatomis: „Tai ne tik klausimas apie individualius sveikatos pasirinkimus, bet ir bendrą atsaką į pasaulinę problemą. ŽIV šiais laikais neliečia tik tam tikrų grupių ar bendruomenių; tai liečia mus visus, neatsižvelgiant į amžių, lytį ar socialinį statusą.“
ŽIV prevencija Vilniaus mieste
Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“ antrus metus iš eilės organizuoja socialinę kampaniją „Apie tai, kas svarbu, bet nedrąsu“ Vilniaus m. bendrojo ugdymo vyresnių klasių moksleiviams ir aukštųjų mokyklų studentams. Kampanijoje iki šių metų gruodžio mėnesio jau dalyvavo tūkstantis moksleivių ir studentų. „Vilnius sveikiau“ laikinai direktorės pareigas einanti Aurelija Šiautkulienė patikslina, jog kampanijos tikslinė grupė pasirinkta siekiant vykdyti ankstyvąją prevenciją ir taip sustabdyti ligos plitimo tikimybę. A. Šiautkulienė priduria: „Kampanijos metu patikimai ir šiuolaikiškai jauniems žmonėms yra suteikiama informacija apie prevenciją, didinant informuotumą apie lytiškai plintančias ligas, apsaugos nuo jų užsikrėtimo būdus ir elgseną rizikingose situacijose.“
Taip pat asociacija „Demetra“ kartu su Vilniaus m. savivaldybe įgyvendina tęstinį projektą „ŽIV ir lytiškai plintančių infekcijų prevencijos plėtra tarp rizikos grupių Vilniaus mieste“. Projektu siekiama plėtoti kompleksinių paslaugų (ištyrimo ir konsultavimo) teikimą rizikos grupėms, užtikrinant nemokamą ir anonimišką konsultavimą ir ištyrimą atrankiniais greitaisiais testais dėl ŽIV, lytiškai plintančių infekcijų ir virusinių hepatitų bei konsultuojant apie saugesnį lytinį gyvenimą, nemokamą barjerinės kontracepcijos (prezervatyvų ir lubrikantų) dalijimą. 2022 m. Vilniaus mieste 960 asmenų, esančių rizikoje, gavo konsultacines paslaugas, 480 žmonių buvo testuoti dėl ŽIV, o daugiau nei 10 000 asmenų buvo suteikta informacijos apie saugesnį lytinį gyvenimą ir išdalyta barjerinių kontracepcijos priemonių.
Diskusija: „Pasaulinė AIDS diena: kada tapsime karta be AIDS?“
„Vilnius sveikiau“ kartu su asociacija „Demetra“ šių metų AIDS dienai paminėti gruodžio 1 d. organizuoja diskusiją „Pasaulinė AIDS diena: kada tapsime karta be AIDS?“. Diskusijoje dalyvavo: „Vilnius sveikiau“ l. e. direktorės pareigas Aurelija Šiautkulienė, VUL Santaros klinikų infekcinių ligų gydytoja, Vilniaus universiteto profesorė Raimonda Matulionytė, Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo direktorius, PSO konsultantas Giedrius Likatavičius ir skaitmeninės rinkodaros analitinės dalies specialistė, Techmar.lt įkūrėja, aktyvi ŽIV / AIDS asociacijos narė bei skaitmeninės rinkodaros dėstytoja ir praktikė Dalia Grakulskytė. Diskusiją moderavo žurnalistė Rasa Tapinienė. Laikinasis JAV ambasados reikalų patikėtinis Lietuvoje Tamiras Wasseris kreipėsi vaizdo žinute, kurioje išreiškė JAV paramą siekiant gelbėti gyvybes didinant ŽIV / AIDS tyrimų ir gydymo apimtis.
Diskusijos dalyviai diskutavo, kodėl ŽIV / AIDS vis dar yra stigmatizuojama, kas lemia tokius mažus sergančiųjų gydymosi skaičius ir kaip šias problemas spręsti. Diskusija prasidėjo 14 val. ir buvo transliuojama Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ „Facebook“ paskyroje.
Taip pat Pasaulinės AIDS dienos išvakarėse, lapkričio 30 d., pagrindiniai Vilniaus miesto tiltai buvo apšviečiami raudona spalva, kviečiant miesto gyventojus prisiminti, kad AIDS gali būti arti mūsų, bei išreikšti solidarumą su ŽIV ir AIDS paveiktais asmenimis, šeimomis ir bendruomenėmis visame pasaulyje.
Nuotraukų autorius: Kęstutis Kantautas
Nemokamas ir anonimiškas tyrimas greitaisiais ŽIV testais Vilniaus mieste
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“ siekia motyvuoti gyventi sveikiau, šviesti visuomenę ir mažinti bendruomenėse vis dar egzistuojančią stigmą ir diskriminaciją, susijusią su ŽIV statusu, bei dalijasi informacija, kur nemokamai ir anonimiškai Vilniaus mieste galima išsitirti greitaisiais ŽIV testais:
Asociacijoje „Demetra“ Kauno g. 6-2, Vilnius, bei „Checkpoint: ŽIV prevencijos centre“ Kauno g. 3A, Vilnius, 102 ir 105 kab.
VšĮ Centro poliklinikos klinikinės laboratorijos padaliniuose:
Pylimo g. 3, Vilnius, 229 kab.
Gedimino pr. 27, Vilnius, 103 kab.
Pylimo g. 56, Vilnius, 313 kab.
Vytenio g. 59, Vilnius, 211 kab.
Gerosios Vilties 1A, Vilnius, 18 kab.
VšĮ Šeškinės poliklinikos Lytinės ir reprodukcinės sveikatos kabinete
Šeškinės g. 24, Vilnius, 137 kab.
Naujosios Vilnios poliklinikoje V. Sirokomlės g. 8, Vilnius, 218 kab.
VšĮ Karoliniškių poliklinikoje L. Asanavičiūtės g. 27A, Vilnius
Respublikiniame priklausomybės ligų centre Gerosios Vilties g. 3, Vilnius
Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje Gėlių g. 9, Vilnius
VšĮ Antakalnio poliklinikoje Antakalnio g. 59, Vilnius
