Fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, atsakingas elgesys keliuose, dėmesys emocinei sveikatai, laimės pojūtis – tai tik keletas sveiką ir ilgą gyvenimą lemiančių veiksnių, kuriuos atskleidė 2022 m. Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas suaugusių vilniečių gyvensenos tyrimas. Šiuo metu laimingais jaučiasi net 65,7 proc. sostinės gyventojų, tačiau mažėja gyvenančių aktyviai, kas dešimtas kasdien rūko elektronines cigaretes.
Kaip pastebi specialistai, ilgaamžiškumo tema, apie kurią pasaulyje vis daugiau kalbama, neaplenkia ir vilniečių, tačiau toli gražu ne kiekvienas šiandien rūpinasi savimi ir artimaisiais. Šiuo metu savo sveikatos būklę kaip labai gerą ar gerą vertina net 63,4 proc. vilniečių, bet esama sričių, kurios reikalauja stiprinimo ir ypatingo dėmesio.
Laimingesni – jaunesnio amžiaus vilniečiai
Vienas iš ilgaamžiškumo veiksnių, parodančių, kaip asmuo jaučiasi galvodamas apie dabartinį savo gyvenimą, yra laimės pojūtis. Pasak Indrės Krivickaitės, „Vilnius sveikiau“ visuomenės sveikatos specialistės, vykdančios visuomenės sveikatos stiprinimą, šis rodiklis apima pozityvių būsenų ir emocijų patyrimą, pasitenkinimą gyvenimu, įkyrių, nuolatinių neigiamų būsenų ir savižudiškų minčių nebuvimą.
Šiuo metu laimingais jaučiasi du trečdaliai Vilniaus gyventojų, tačiau laimės pojūtis gerokai skiriasi pagal amžiaus grupes. Didžiausia laimingais ir labai laimingais besijaučiančių dalis yra tarp jaunesnio (18–34 m.) ir vidutinio amžiaus (35–49 m.) vilniečių, atitinkamai 83,3 proc. ir 77,7 proc. Vilniečių, patenkančių į 50–64 metų amžiaus grupę, laimingais ir labai laimingais jaučiasi mažiau nei pusė (49,5 proc.), o 65 metų ir vyresnių dar mažiau – 46,9 proc.
Remiantis tuo pačiu tyrimu pastebėta, jog didėjant amžiui, daugėja ir suaugusiųjų, kurie neturi nė vieno artimo žmogaus, kuriuo galėtų pasitikėti susidūrę su sunkiomis asmeninėmis problemomis. Šiuo metu tokio žmogaus šalia neturi net 8,4 proc. sostinės gyventojų.
Fiziškai aktyvių vilniečių – stipriai sumažėjo
Dauguma žino, kad fizinis aktyvumas padeda išvengti ir valdyti cukrinį diabetą, širdies, kraujagyslių ligas, kai kuriuos vėžinius susirgimus bei pagerinti gyvenimo kokybę, bet tyrimo rezultatai rodo, kad per pastaruosius ketverius metus aktyviai sportuojančių sostinės gyventojų sumažėjo beveik tris kartus.
Dar 2018 m. suaugusių vilniečių, kurie bent pusvalandį užsiima energinga fizine veikla penkias dienas ir daugiau per savaitę, buvo 29,8 proc., o 2022 m. – vos 11,9 proc.
„Suaugusiems žmonėms rekomenduojama per savaitę skirti ne mažiau kaip 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinei veiklai arba ne mažiau kaip 75 minutes didelio intensyvumo fizinei veiklai. Bet štai net trečdalis Vilniaus gyventojų nurodė energinga fizine veikla užsiimantys rečiau nei kartą per savaitę. Šie rodikliai išties kelia nerimą“, – pažymi Armenas Šaginianas, visuomenės sveikatos specialistas, vykdantis visuomenės sveikatos stiprinimą.
Išaugo elektroninių cigarečių rūkymas
Situacija su vilniečių žalingais įpročiais blogėjo. Per pastaruosius ketverius metus vien elektroninių cigarečių vartojimas tarp vilniečių išaugo dešimt kartų. 2018 m. elektronines cigaretes rūkė tik 1 proc. suaugusių sostinės gyventojų, o pernai tą kasdien darė jau kas dešimtas suaugęs vilnietis.
Pasak Emilijos Gaidytės, „Vilnius sveikiau“ koordinatorės, išaugęs elektroninių cigarečių vartojimas gali būti susijęs ir su daugelio žmonių sąmonėje vis dar vyraujančia nuomone, kad elektroninės cigaretės sveikatai kenkia mažiau: „Ilgalaikės elektroninių cigarečių pasekmės nėra iki galo išaiškintos, tačiau jau žinoma, kad šiose cigaretėse naudojamus skysčius sudarančios toksinės medžiagos yra susijusios su kraujospūdžio reguliacijos sutrikimais, padidėjusiu krešumu ir aterosklerotiniais pažeidimais.“
Lietuvoje per pastaruosius dvylika mėnesių elektronines cigaretes rūkė perpus mažesnė dalis gyventojų nei Vilniuje – vos 4,9 proc.
Tabaką per pastaruosius metus kasdien vartojo ketvirtadalis (24,6 proc.) suaugusių vilniečių, o alkoholinių gėrimų bent kartą per savaitę ar dažniau – 18 proc. vilniečių. Panaši alkoholinių gėrimų vartojimo tendencija išlieka visoje Lietuvoje (18,3 proc.).
Labiau rūpinasi mityba nei saugumu keliuose
Beveik pusė (47,8 proc.) suaugusių Vilniaus gyventojų valgo vaisius kasdien ar kelis kartus per dieną, tačiau palyginus šią statistiką su 2018 m., matyti, kad ši dalis šiek tiek sumažėjo. Tuo metu vaisius kasdien ar kelis kartus per dieną valgė 54,1 proc. vilniečių.
Daržoves kasdien ar kelis kartus per dieną valgo 58,9 proc. sostinės gyventojų, o saldumynų bent kartą per dieną neatsisako 19,6 proc.
Tuo tarpu važiuodami dviračiu šalmus dėvi bei tamsiu paros metu būdami lauke atšvaitus nešioja tik trečdalis (35,1 proc.) suaugusių vilniečių. Geresnė situacija su saugos diržais. Didžioji dauguma (96,1 proc.) Vilniaus gyventojų visada segi saugos diržus važiuodami automobiliu.
Daugiau apie vilniečių gyvensenos tyrimo rezultatus bus galima sužinoti rugpjūčio 22 d. (antradienį) „Vilniaus sveikiau“ organizuojamoje spaudos konferencijoje Vingio parko estradoje. Jos metu bus pristatyti ne tik tyrimo rezultatai, bet ir visą savaitę vyksiantys nemokami renginiai, skirti stiprinti fizinę ir emocinę sveikatą, edukuoti apie sveiką mitybą, traumų bei psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevenciją. Šie renginiai taip pat yra Vilniaus 700-ojo jubiliejaus programos dalis.
2022 m. Vilniaus miesto suaugusiųjų gyvensenos tyrimą skaitykite čia >>>.
Visą informaciją apie renginius galima rasti tinklalapyje ir „Vilnius sveikiau“ socialinių tinklų paskyrose.
Nuotraukos autorius: Saulius Žiūra
