KAIP IŠLIKTI SVEIKIEMS IR IŠVENGTI PERKAITIMO ŠILTOMIS VASAROS DIENOMIS
Šiltų orų metu stengiamės dažniau leisti laiką lauke, tačiau ilgai būnant saulėje svarbu nepamiršti, kad tiesioginiai spinduliai gali turėti neigiamą poveikį sveikatai. Ypač jautrūs šilumos ir saulės poveikiui yra vyresnio amžiaus žmonės (ypač vyresni nei 75 metų), asmenys, turintys ūmių ar lėtinių sveikatos sutrikimų, kūdikiai, maži vaikai bei nėščios moterys. Šilumos poveikis kiekvienam žmogui gali pasireikšti skirtingai, todėl svarbu stebėti savo ir aplinkinių savijautą. Perkaitimas gali pasireikšti įvairiai – nuo lengvų negalavimų iki pavojingų būklių, tokių kaip saulės ar šilumos smūgis.
Kuo skiriasi saulės ir šilumos smūgis
Šilumos smūgis – tai pavojinga organizmo būklė, kai dėl perkaitimo jis nebesugeba natūraliai atsivėsinti, o kūno temperatūra gali pakilti iki 40–41 °C. Ši būklė gali pasireikšti ilgai būnant saulėje, karštoje ar nevėdinamoje aplinkoje, intensyviai judant ar sportuojant bei geriant per mažai skysčių. Pagrindiniai simptomai, į kuriuos svarbu atkreipti dėmesį, yra: galvos skausmas, svaigimas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, paraudusi oda, sumišimas, nerišli kalba, sutrikusi koordinacija, elgesio pokyčiai, padažnėjęs pulsas ir kvėpavimas. Gali ištikti sąmonės netekimas.
Saulės smūgis – tai viena iš šilumos smūgio rūšių, pasireiškianti pavojingu galvos smegenų perkaitimu dėl ilgo buvimo saulėje be galvos apsaugos. Jo simptomai gali priminti šilumos smūgio požymius: galvos skausmas, svaigimas, pykinimas, vėmimas, silpnumas, mirgėjimas akyse, ausų spengimas. Oda gali išbalti, išpilti šaltas prakaitas, žmogus gali prarasti sąmonę.
Kaip išvengti perkaitimo šiltomis vasaros dienomis
· Stebėkite vietines orų prognozes ir pasiruoškite – jei pranašaujami karšti orai, planuokite veiklas lauke su vaikais ir gyvūnais, sodo, daržo bei kitus ūkio darbus atlikite tinkamais laiko tarpsniais, pavyzdžiui, ankstyvą rytą arba vakare.
· Venkite saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių, ribokite buvimo atviroje saulėje laiką. Ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje.
· Stenkitės būti patalpose, kuriose veikia ventiliatoriai ar oro kondicionieriai, pavyzdžiui, prekybos centre.
· Nepalikite vaikų ar gyvūnų vienų uždaroje transporto priemonėje, nes temperatūra automobilyje gali greitai pakilti iki pavojingai aukšto lygio.
Kaip palaikyti tinkamą kūno temperatūrą ir skysčių balansą
· Gerkite daug skysčių (vandens) nedideliais kiekiais visą dieną, nelaukdami, kol pradės kamuoti troškulys. Išeidami iš namų, visada su savimi turėkite vandens butelį.
· Venkite alkoholio, kofeino, cukraus ar saldiklių turinčių gėrimų – jie skatina didesnį skysčių išsiskyrimą, todėl organizmas gali greičiau dehidratuoti.
· Dėvėkite galvos apdangalus, kepures, akinius nuo saulės, būkite po skėčiais. Prieš išeidami į atvirą saulę, naudokite kremus su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi (30 SPF ir daugiau), kad apsaugotumėte save nuo tiesioginių saulės spindulių.
· Dėvėkite šviesius, natūralaus audinio, orui pralaidžius drabužius.
· Dažniau vėsinkite kūną duše arba apsišluostykite vėsiu rankšluosčiu.
· Valgykite daugiau skystų produktų, lengvai pasisavinamų liesų pieno produktų, daržovių ir vaisių, kad išlaikytumėte organizmą hidratuotą ir gautumėte reikiamų maistinių medžiagų karštų orų periodu.
· Karščių metu ore sumažėja deguonies kiekis, todėl gali ištikti hipoksija (deguonies badas), pasireiškianti apsunkintu kvėpavimu ir galvos skausmu. Todėl venkite intensyvios fizinės veiklos ir, esant pavojingam kaitros laikotarpiui (nuo 11 iki 17 val.), kuo rečiau išeikite į lauką.
· Įkaitę saulėje, nešokite į vandenį staiga – pirmiausia apsišlakstykite. Įkaitusį kūną staiga panardinus į vandenį, staigus temperatūrų pokytis gali sukelti organizmo šoką, raumenis gali sutraukti mėšlungis.
Kaip palaikyti namų aplinką vėsią
· Dienos metu sumažinkite šilumos apkrovą: užtraukite žaliuzes ar užuolaidas, išjunkite elektros prietaisus, nes jie skleidžia papildomą šilumą.
· Naktį ir ankstyvą rytą, kai lauko temperatūra yra žemesnė, atidarykite visus savo namų langus ir vėsinkite namus lauko oru. Dienos metu uždarykite langus ir langines (jei yra), ypač tuos, kurie dienos metu susiduria su saule.
· Patartina nenaudoti tamsios spalvos užuolaidų ar metalinių žaliuzių, kadangi jos sugeria daugiau šilumos.
Kaip elgtis, jei Jūs arba Jūsų artimieji pasijuto blogai
· Pajutę silpnumą, galvos skausmą, svaigimą, nerimą, intensyvų troškulį ir raumenų spazmus karščio metu, pereikite į vėsesnę vietą, atsigaivinkite išgerdami vandens ar vaisių sulčių, informuokite šalia esančius apie savo būklę arba prašykite specialistų pagalbos.
· Jei pastebėjote, kad jūsų šeimos narys arba pagalbos reikalaujantis žmogus patiria karščio sukeltus simptomus – tokius kaip sumišimas, traukuliai ar net sąmonės netekimas – nedelsiant kvieskite greitąją pagalbą numeriu 112.
Kol laukiate medicinos pagalbos:
· perkelkite asmenį į vėsią vietą;
· paguldykite į horizontalią padėtį ir pakelkite kojas bei klubus;
· atlaisvinkite ar atsagstykite drabužius;
· pradėkite išorinį aušinimą – ant kaklo, pažastų ir kirkšnių uždėkite šaltus paketus, nuolat apšlakstykite odą 25–30 °C temperatūros vandeniu;
· nesąmoningą žmogų paguldykite ant šono.
Būkite budrūs dėl bet kokių neįprastų simptomų, kurie gali rodyti perkaitimą ar dehidrataciją jums, jūsų artimiesiems, vaikams ar aplinkiniams, kad laiku galėtumėte suteikti pagalbą.
