Pasaulinės psichikos sveikatos dienos proga surengtoje konferencijoje – specialistų įžvalgos, žinomų žmonių istorijos ir beveik 300 vilniečių

Spalio 10-ąją, minint Pasaulinę psichikos sveikatos dieną, Vilniaus m. visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“ vilniečius pakvietė į jau tradiciniu tapusį renginį – antrus metus šia proga organizuojamą nemokamą konferenciją tema „Atvirai apie psichikos sveikatą: įpročiai, kurie mus keičia“.

Pasiklausyti specialistų pranešimų, pasikalbėti aktualiomis emocinės sveikatos temomis bei padiskutuoti rūpimais klausimais į sostinės kino centre „Forum Cinemas Vingis“ vykusį renginį susirinko beveik 300 vilniečių.

„Dar prieš kelerius metus Pasaulinę psichikos sveikatos dieną dažniausiai paminėti rinkdavosi psichologai – su visuomene kalbėti apie sveikatos iššūkius nėra taip paprasta. Dabar norisi pasidžiaugti – Vilnius tampa miestu, kuriame vis drąsiau kalbama apie tai, kaip svarbu rūpintis psichikos sveikata, mes kaip bendruomenė esame užaugę garsiai kalbėti šiomis temomis“, – konferenciją sveikinimo kalba pradėjo Vilniaus miesto vicemerė Simona Bieliūnė.

Vėlyvą penktadienio popietę vykęs renginys išsiskyrė savo formatu – konferencija „Atvirai apie psichikos sveikatą: įpročiai, kurie mus keičia“ buvo suskirstyta į keturias dalis, kuriose gydytojų, psichologų, psichoterapeutų pranešimus papildė „gyvos“ žinomų žmonių istorijos.

Pirmojoje psichologė-psichoterapeutė Ieva Vasionytė aptarė svarbiausius lėto gyvenimo (angl. slow living) filosofijos aspektus ir jos poveikį gyvenimo gerovei. Pasak specialistės, labai svarbu išmokti sulėtinti gyvenimo tempą ir gyventi sąmoningai – nebandyti aprėpti daugiau, nei leidžia kūnas, klausytis jo, išgirsti širdies ir proto galimybes. Kitu atveju tai neabejotinai tampa tiesiu keliu į perdegimą.

Šiai minčiai pritarė atlikėjas, „Lietuvos balso“ dalyvis Sakalas Čumačenko. Jis pasakojo, kaip būdamas 29-erių dirbo barmenu Klaipėdoje, tačiau vis pasvajodavo apie muzikanto kelią. Laikui bėgant supratęs, kad dėl savo tikslo turi dėti daugiau pastangų, ėmė vis daugiau dirbti, įsisuko į televizijos projektus ir virtinę koncertų, nors vidinis balsas vis kuždėjo – negana.

„Negaliu sakyti, kad to nenorėjau, tačiau supratau, kad norint kažką pasiekti, reikia labai daug daryti. Ir kai jau galvojau, kad kažką pasiekiau, į mano gyvenimą atėjo dar daugiau individų, kurie ėmė mane dar labiau spausti“, – kalbėjo S. Čumačenko, prisipažinęs, kad intensyvus gyvenimas galiausiai išvargina.

Antrojoje konferencijos dalyje dėmesys buvo skirtas įsigilinti į kūno siunčiamus signalus. Tema „Kūnas kalba: kaip jį išgirsti?“ pranešimą apie kūno ir psichikos ryšį, psichosomatiką bei būdus, kaip išgirsti savo kūno siunčiamus signalus, su susirinkusiais dalijosi gydytoja psichoterapeutė Kristina Baniūnė. Jos teigimu, neretai įvairūs galvos ar pilvo skausmai kyla dėl streso, ir tik išmokus suvaldyti, atpažinti tikrąją skausmo priežastį – o tai dažnai kyla iš neatlieptų emocijų – kūnas nurimsta.

Savo asmenine patirtimi dalijosi ne kartą apie išgyventą depresiją viešai kalbėjusi atlikėja Ieva Zasimauskaitė. Pasak jos, pajutus kūno siunčiamus signalus, tačiau juos ignoruojant, sunkiausia – žengti pirmąjį žingsnį ir garsiai pasakyti: „Man reikia pagalbos.“ „Esu gyvas pavyzdys žmogaus, kuris, nuėjęs pas specialistą, radęs meditaciją ir šiek tiek pakeitęs gyvenimo būdą, gali pasakyti, kad laimė nėra vaikai, namai ar vyras – niekas. Esmė – mūsų vidiniai namai, ir jie keliauja kartu su mumis. Tai – mūsų santykis su mumis pačiais“, – pasakojo I. Zasimauskaitė.

Ji rekomenduoja kiekvienam atrasti jam asmeniškai tinkantį ir patinkantį specialistą, o taip pat – pasikalbėti su savo kūnu ir pasakyti:

„Girdžiu tave, matau, esame komanda, ir aš, kaip ir tu, noriu būti laiminga.“

Trečioji konferencijos dalis „Kodėl / ar ilsimės naršydami?“ priminė apie naršymo internete įtaką mūsų organizmui. Vilniaus universiteto neurobiologė Dovilė Šimkutė skaitė pranešimą apie tai, kaip informacijos ir socialinių tinklų naudojimas veikia smegenis. Pasak jos, nuolatinis ekranų naudojimas veikia smegenis panašiai kaip narkotikai – sukelia dopamino jausmą, tačiau ilgainiui išbalansuoja ir blaško dėmesį, tampa sunkiau susikoncentruoti atliekant kasdienes užduotis.

Todėl labai svarbu sąmoningai kontroliuoti savo naršymo įpročius. Tą stengiasi daryti ir atlikėja Aistė Gaižauskaitė-AISTÈ. Pasak jos, net jei šiandien sunku įsivaizduoti gyvenimą be interneto, svarbiausia – įsivesti savikontrolę.

„Aiški dienotvarkė ir rutina labai padeda. Pasauliniu mastu mes kasdien apie 7 valandas praleidžiame naršydami, o tai yra trečdalis mūsų dienos. Dėl šios priežasties labai svarbu nepamiršti gyventi „tikro“ gyvenimo – išeiti pasivaikščioti, pasportuoti, su kuo nors susitikti. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad mes patys pasirenkame, ką norime matyti – algoritmas yra mūsų veidrodis“, – kalbėjo AISTÈ.

Paskutinė konferencijos dalis buvo skirta miego svarbai akcentuoti. Psichologė Ugnė Juodytė pranešimu „Ne(miego) efektas“ priminė, kad kokybiškas poilsis šių įtemptų dienų, greito gyvenimo kontekste tampa supergalia – ypač dirbant intensyvaus tempo, informacijos pertekliaus ir nuolatinio streso sąlygomis.

Renginį užbaigė „Vilniaus sveikiau“ psichologės-psichoterapeutės Ievos Sabalienės relaksacijos praktika.