Kaip apsisaugoti nuo stipraus šalčio: patarimai šaltąjį laikotarpį
Šalčio poveikis gali sukelti hipotermiją (būseną, kai organizmo temperatūra nukrinta iki žemesnės, nei reikia palaikyti organizmo funkcionavimą ir veiklą) ir tapti rimtų nušalimų ar netgi galūnių netekimo priežastimi. Kad išvengtume su šalčiu susijusių negalavimų, ypač svarbu rūpintis savo saugumu ir sveikata.
Eidami į lauką pasiruoškite iš anksto:
- Prieš išeidami į lauką įsitikinkite, kad Jūsų drabužiai ir batai yra sausi, kad sniegas nepatenka į jų vidų. Šlapi drabužiai padidina pavojų nušalti.
- Uždenkite ausis ir apatinę veido dalį, nes ausys, nosis, smakras ir kakta labiausiai šąla. Burną taip pat pridenkite šaliku, kad neprisikvėpuotumėte šalto oro ir apsaugotumėte plaučius. Veidą ir rankas pasitepkite apsauginiu, maitinamuoju kremu.
Šaltuoju sezonu svarbu tinkama apranga ir avalynė:
- Kad nesušaltumėte, renkitės keliais rūbų sluoksniais: apatinis sluoksnis turėtų būti iš drėgmę išgarinančios medžiagos, vidutinis – sulaikantis šilumą, o viršutinis – saugantis nuo vėjo ir drėgmės.
- Nepamirškite kepurės, šaliko, pirštinių ir šiltų, ne per mažų, sezonui tinkamų batų.
- Mūvėkite medvilnines arba vilnones kojines – geriausia dvi poras.
- Jei sninga ar lyja – rinkitės vandeniui atsparų paltą ar striukę.
- Apranga neturi riboti regėjimo kampo ar trukdyti girdėti, kas vyksta aplinkui.
Esant dideliems šalčiams lauke būkite trumpiau:
- Lauke rekomenduojama būti kiek įmanoma trumpiau ir kuo daugiau judėti.
- Jei turite dirbti ar leisti laiką atvirame ore – nepamirškite daryti pertraukas, per kurias galėtumėte pabūti šiltoje patalpoje ir išgerti šiltų skysčių, kad sušiltumėte.
- Jei jaučiate, kad pradeda šalti veidas, stenkitės atlikti įvairias grimasas, kad suaktyvintumėte veido raumenis. Jei panašius pojūčius jaučiate kojų ar rankų pirštų srityje, judinkite pirštus batų ar pirštinių viduje.
Ką daryti, jeigu sušalote:
- Nušalimas – tai odos ir gilesnių audinių pažeidimas, kurį sukelia šaltis. Bendrieji nušalimo simptomai – skausmas pažeistoje vietoje, ypač pradedant šildyti, judėjimo sunkumai, drebulys, mieguistumas, sutrikimas.
- Nušalusią kūno vietą šildykite spausdami delnu, laikykite pažastyse arba priglaudę prie kitų šiltų kūno vietų. Veido, ausų ir nosies sritis šildykite uždėję savo ar kito žmogaus delnus ar šiltą, drėgną audeklą apie 30 minučių.
- Nušalusias vietas taip pat galite merkti į kambario temperatūros vandenį. Venkite karšto vandens, nes jis gali lengvai sudirginti ar dar labiau pažeisti odą.
- Sušalusią odą apsaugoti galite ir apvynioję sausu drabužiu, antklode ar rankšluosčiu.
- Sušalę gerkite šiltų skysčių.
- Jei oda po šildymo vis dar atrodo pažeista (blyški, juoda, kieta, su pūslelėmis), nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
Ko nedaryti nušalus:
- Jei nušalote odą, jokiu būdu netrinkite nušalusių vietų, nes kietos ar sustingusios odos trynimas gali pažeisti audinius.
- Nešildykite nušalusios odos tiesiogine šiluma, tokia kaip viryklė, šiluminė lempa, židinys ar šildymo pagalvėlė, nes tai gali sukelti nudegimus.
- Jeigu įmanoma, nevaikščiokite ant nušalusių pėdų ar kojų pirštų.
Kam gresia didesnė nušalimų rizika:
- Rūkantiems asmenims – reguliariai vartojant tabaką, sutrikdyta kraujotaka gali žymiai padidinti nušalimų riziką.
- Sergantiems kraujagyslių ligomis – tam tikros sveikatos būklės, pavyzdžiui, diabetas ar kraujagyslių ligos, gali padidinti nušalimų tikimybę.
- Netinkamai apsirengusiems – pernelyg aptempti, per ploni ar šaltam orui nepritaikyti drabužiai mažina organizmo gebėjimą palaikyti šilumą.
- Neblaiviems asmenims – alkoholis plečia kraujagysles, todėl išgėręs žmogus gali jausti šilumą, tačiau alkoholis taip pat mažina kūno gebėjimą palaikyti vidinę temperatūrą ir padidina hipotermijos riziką.
- Nepakankamai skysčių geriantiems ar pavargusiems asmenims – nuovargis ir vandens trūkumas silpnina organizmo gebėjimą palaikyti šilumą.
„Vilnius sveikiau“ linki išlikti saugiems šaltuoju metu ir nepamiršti pasirūpinti ne tik savo, bet ir artimųjų sveikata!
Daugiau informacijos:
