Išankstiniai 2025 metų Vilniaus miesto gyventojų mirties priežasčių duomenys
Išankstiniais Higienos instituto duomenimis, Vilniaus miesto savivaldybėje 2025 m. mirė 5 749 gyventojai: 3 053 moterys ir 2 696 vyrai. Palyginti su 2024 m., mirusiųjų skaičius Vilniaus mieste sumažėjo nežymiai – 27 atvejais.
Dažniausia 2025 m. Vilniaus miesto gyventojų mirties priežastis buvo kraujotakos sistemos ligos, jos sudarė 47,4 proc. visų mirčių. Iš jų dažniausiai registruotos išeminės širdies ligos (22,9 proc. nuo visų registruotų mirčių), cerebrovaskulinės ligos (12,2 proc.) ir hipertenzinės ligos (7,1 proc.).
Antra mirčių priežastis – piktybiniai navikai, jie sukėlė 22,1 proc. visų mirčių. Dažniausiai registruoti trachėjos, bronchų ir plaučių (2,6 proc.), kasos (1,7 proc.), krūties (1,7 proc.), skrandžio (1,6 proc.) ir priešinės liaukos (1,5 proc.) piktybiniai navikai.
Trečioje – ketvirtoje vietoje – virškinimo sistemos ligos (6,1 proc.) ir išorinės mirties priežastys (6,1 proc.), tarp kurių dažniausios buvo atsitiktiniai apsinuodijimai kenksmingomis medžiagomis ir jų poveikis (1,5 proc.), kitos išorinės mirties priežastys (1,5 proc.), nukritimai (1,3 proc.) ir savižudybės (1,2 proc. visų mirčių).
Nervų sistemos ligos sudarė 3,5 proc., o likusios mirties priežastys – 14,8 proc. visų registruotų mirčių.
Vyrų mirties priežastys
Vilniaus miesto savivaldybėje 2025 m. mirė 2 696 vyrai – 15 vyrų mažiau nei 2024 m.
Pagrindinės vyrų mirties priežastys Vilniaus miesto savivaldybėje 2025 m. (proc.)
Daugiausia vyrų mirė nuo kraujotakos sistemos ligų, kurios sudarė 42,0 proc. visų vyrų mirčių. Dažniausios jų buvo išeminės širdies ligos (22,4 proc.), cerebrovaskulinės ligos (8,8 proc.) ir hipertenzinės ligos (5,6 proc.).
Antroje vietoje buvo piktybiniai navikai – 23,9 proc. visų registruotų vyrų mirčių. Dažniausiai registruoti trachėjos, bronchų ir plaučių piktybiniai navikai (3,9 proc.), priešinės liaukos piktybiniai navikai (3,3 proc.), skrandžio piktybiniai navikai (1,8 proc.), taip pat storosios žarnos ir kasos piktybiniai navikai (po 1,5 proc.).
Trečioje vietoje, t. y. 9,0 proc. visų vyrų mirčių, – išorinės mirties priežastys. Dažniausios jų buvo atsitiktiniai apsinuodijimai kenksmingomis medžiagomis ir jų poveikis (2,5 proc.), savižudybės (2,1 proc.), kitos išorinės mirties priežastys (1,9 proc.) ir nukritimai (1,5 proc.).
Ketvirtoje vietoje buvo virškinimo sistemos ligos (6,3 proc.), penktoje – kvėpavimo sistemos ligos (3,6 proc.). Kitos mirties priežastys sudarė 15,2 proc. visų vyrų mirčių.
Moterų mirties priežastys
Vilniaus miesto savivaldybėje 2025 m. mirė 3 053 moterys – 12 moterų mažiau nei 2024 m.
Pagrindinės moterų mirties priežastys Vilniaus miesto savivaldybėje 2025 m. (proc.)
Daugiausia moterų mirė nuo kraujotakos sistemos ligų, kurios sudarė 52,2 proc. visų registruotų moterų mirčių. Dažniausios jų buvo išeminės širdies ligos (23,3 proc.), cerebrovaskulinės ligos (15,2 proc.) ir hipertenzinės ligos (8,4 proc.).
Antroje vietoje buvo mirtys dėl piktybinių navikų, jos sudarė 20,5 proc. visų registruotų moterų mirčių. Dažniausiai registruoti krūties piktybiniai navikai (3,1 proc.), kasos piktybiniai navikai (1,9 proc.), kiaušidžių piktybiniai navikai (1,5 proc.), trachėjos, bronchų ir plaučių piktybiniai navikai (1,5 proc.) ir storosios žarnos piktybiniai navikai (1,4 proc.).
Trečioje vietoje buvo virškinimo sistemos ligos (5,9 proc.), ketvirtoje – nervų sistemos ligos (3,7 proc.), penktoje – išorinės mirties priežastys (3,5 proc.). Dažniausios jų buvo kitos išorinės mirties priežastys (1,2 proc.), nukritimai (1,1 proc.), atsitiktiniai apsinuodijimai kenksmingomis medžiagomis ir jų poveikis (0,7 proc.) bei savižudybės (0,3 proc.). Kitos mirties priežastys sudarė 14,2 proc. visų moterų mirčių.
Vaikų mirties priežastys
Vilniaus miesto savivaldybėje 2025 m. mirė 11 vaikų (1–17 m. amžiaus), iš jų 7 berniukai ir 4 mergaitės. 2024 m. mirė 14 vaikų.
Pagrindinės vaikų (1-17 amžiaus) mirties priežastys Vilniaus miesto savivaldybėje 2025 m. (proc.)
Pagrindinės vaikų mirties priežastys 2025 m. buvo išorinės, jos sudarė 72,7 proc. visų vaikų mirčių. Tarp jų dažniausios buvo savižudybės – 4 atvejai (36,4 proc. visų vaikų mirčių). Taip pat registruota po vieną mirtį dėl paskendimo, dėl įvykio, kai ketinimas nepatikslintas, dėl nužudymo ir dėl kitų išorinių mirties priežasčių (po 9,1 proc. visų vaikų mirčių). Be to, po vieną mirtį registruota dėl infekcinių ir parazitinių ligų, nervų sistemos ligų bei kraujotakos sistemos ligų (po 9,1 proc. visų vaikų mirčių). Kitos mirties priežasčių grupės 2025 m. tarp vaikų nebuvo registruotos.
Kūdikių mirties priežastys
Vilniaus miesto savivaldybėje 2025 m. mirė 16 kūdikių (iki vienų metų amžiaus), iš jų 9 mergaitės ir 7 berniukai. 2024 m. 11 mirė kūdikių.
Pagrindinę kūdikių mirties priežasčių dalį 2025 m. sudarė įgimtos formavimosi ydos – 62,5 proc. visų kūdikių mirčių. Perinatalinio laikotarpio ligos sudarė 25,0 proc., o kraujotakos sistemos ligos bei simptomai, požymiai ir nenormalūs klinikiniai bei laboratoriniai radiniai – po 6,3 proc. visų kūdikių mirčių. Kitų mirties priežasčių grupių 2025 m. tarp kūdikių neregistruota.
Duomenys parengti remiantis Higienos instituto leidiniu „Mirties priežastys 2025“ (išankstiniai duomenys) ir Higienos instituto mirties priežasčių paieškos priemone interaktyvi švieslentė „Mirties priežastys Lietuvoje“. Mirties priežastys klasifikuojamos pagal Tarptautinę ligų klasifikaciją (TLK-10-AM).
