Sociodemografinė padėtis 2025 m. Vilniaus miesto savivaldybėje

1. Gyventojų skaičius ir amžiaus struktūra

2026 m. pradžioje Vilniaus miesto savivaldybėje gyveno 618 469 gyventojai, iš jų  
289 213 (46,8 proc.) vyrų ir 329 256 (53,2 proc.) moterys. 2025 m. vidutinis metinis gyventojų skaičius Vilniaus miesto savivaldybėje siekė 613 068 gyventojus ir, palyginti su 2024 m., padidėjo 8 031 gyventoju (1,3 proc.). 2025 m. Vilniaus miesto savivaldybėje gyveno 21,2 proc. visų Lietuvos gyventojų (2 889 128).  

Kaip ir visoje Lietuvoje, moterų dalis buvo didesnė nei vyrų, tačiau Vilniaus miesto gyventojų amžiaus struktūra pasižymi jaunesniu gyventojų amžiumi ir didesne darbingo amžiaus gyventojų dalimi. Didžiausią gyventojų dalį Vilniaus mieste sudarė 30–44 metų amžiaus gyventojai. Tarp vyrų didžiausia yra 35–39 metų amžiaus grupė (10,0 proc.), tarp moterų – taip pat 35–39 metų grupė (8,6 proc.). Palyginti su Lietuva, Vilniuje didesnė vaikų, jaunimo ir darbingo amžiaus gyventojų dalis, o vyresnio amžiaus (65 metų ir vyresnių) gyventojų – mažesnė. 85 metų ir vyresni gyventojai sudarė 4,5 proc. Vilniaus miesto gyventojų, o Lietuvoje – 5,5 proc.  

2. Natūrali gyventojų kaita 

2025 m. Vilniaus miesto savivaldybėje gimė 4 480 kūdikių, iš jų 2 256 berniukai ir  
2 224 mergaitės. Bendrasis gimstamumo rodiklis siekė 7,3 gimimo 1 000 gyventojų, todėl buvo didesnis nei Lietuvos rodiklis (6,1 gimimo 1 000 gyventojų). 2021–2025 m. bendrasis gimstamumo rodiklis nuosekliai mažėjo tiek Vilniaus miesto savivaldybėje, tiek Lietuvoje. Vilniuje bendrasis gimstamumo rodiklis sumažėjo 32,4 proc. (nuo 10,8 iki 7,3 gimimo 1 000 gyventojų), o Lietuvoje – 26,5 proc. (nuo 8,3 iki 6,1 gimimo 1 000 gyventojų). Nepaisant mažėjimo tendencijos, visą nagrinėjamą laikotarpį gimstamumo rodiklis Vilniuje išliko didesnis nei Lietuvoje. 

2025 m. Vilniaus miesto savivaldybėje mirė 5 749 gyventojai. Bendrasis mirtingumo rodiklis siekė 9,4 mirties 1 000 gyventojų, todėl buvo mažesnis nei Lietuvos rodiklis (13,0 mirties 1 000 gyventojų). 2021–2025 m. bendrasis mirtingumo rodiklis mažėjo tiek Vilniaus miesto savivaldybėje, tiek Lietuvoje. Vilniuje bendrasis mirtingumo rodiklis sumažėjo 28,2 proc. (nuo 13,1 iki 9,4 mirties 1 000 gyventojų), o Lietuvoje – 23,5 proc. (nuo 17,0 iki 13,0 mirties 1 000 gyventojų). Nors akivaizdi mažėjimo tendencija, visą nagrinėjamą laikotarpį mirtingumo rodiklis Vilniuje išliko mažesnis nei Lietuvoje. 

3. Migracija

Nepaisant neigiamos natūralios gyventojų kaitos, Vilniaus miesto gyventojų skaičius didėjo dėl teigiamo migracijos balanso. 2025 m. į Vilniaus miesto savivaldybę atvyko 34 715 gyventojų, o išvyko 22 638, todėl migracijos balansas buvo teigiamas ir sudarė +12 077 gyventojus. Iš visų atvykusiųjų 21 329 (61,4 proc.) sudarė asmenys, persikėlę iš kitų Lietuvos gyvenamųjų vietovių, o 13 386 (38,6 proc.) – imigrantai iš užsienio. Tuo tarpu iš 22 638 išvykusiųjų 12 874 (56,9 proc.) persikėlė į kitą Lietuvos savivaldybę, o 9 764 (43,1 proc.) emigravo į užsienį.  

Palyginti su 2024 m., atvykusiųjų skaičius padidėjo 32,8 proc. (nuo 26 136 iki 34 715), o išvykusiųjų – 13,9 proc. (nuo 19 880 iki 22 638). Kadangi atvykusiųjų buvo daugiau nei išvykusiųjų, teigiama migracija kompensavo neigiamą natūralią gyventojų kaitą ir prisidėjo prie gyventojų skaičiaus augimo. Lietuvoje taip pat buvo registruota daugiau atvykusiųjų (140 589) nei išvykusiųjų (123 812), todėl teigiama migracija išliko svarbiu gyventojų skaičiaus pokyčius lemiančiu veiksniu. 

4. Santuokos ir ištuokos 

2025 m. Vilniaus miesto savivaldybėje buvo įregistruotos 3 037 santuokos, Lietuvoje –  
12 750. Tuo pačiu laikotarpiu Vilniaus miesto savivaldybėje įregistruotos 1 427 ištuokos, Lietuvoje – 6 878.  

Bendrasis santuokų rodiklis Vilniuje siekė 5,0 santuokos 1 000 gyventojų ir buvo didesnis nei Lietuvos rodiklis (4,5 santuokos 1 000 gyventojų). 2021–2025 m. bendrasis santuokų rodiklis mažėjo tiek Vilniaus miesto savivaldybėje, tiek Lietuvoje. Vilniuje sumažėjo 31,5 proc. (nuo 7,3 iki 5,0 santuokos 1 000 gyventojų), o Lietuvoje – 25,0 proc. (nuo 6,0 iki 4,5 santuokos 1 000 gyventojų). 

Bendrasis ištuokų rodiklis Vilniuje siekė 2,3 ištuokos 1 000 gyventojų ir buvo mažesnis nei Lietuvos rodiklis (2,4 ištuokos 1 000 gyventojų). 2021–2025 m. bendrasis ištuokų rodiklis Vilniuje sumažėjo 17,9 proc. (nuo 2,8 iki 2,3 ištuokos 1 000 gyventojų), o Lietuvoje – 14,3 proc. (nuo 2,8 iki 2,4 ištuokos 1 000 gyventojų). Nors apskritai santuokų mažėja, visą nagrinėjamą laikotarpį bendrasis santuokų rodiklis Vilniuje buvo didesnis nei Lietuvoje. Bendrasis ištuokų rodiklis 2021–2022 m. buvo toks pat kaip Lietuvoje, o nuo 2023 m. – mažesnis. 

Pastaba. Informaciniame pranešime pateikiami 2025 m. duomenys yra išankstiniai ir parengti pagal Oficialiosios statistikos portalo (Valstybės duomenų agentūros) duomenis. Nuoroda: https://osp.stat.gov.lt/