Vilniečių ligotumas 2025 metais: kokiomis ligomis sirgta dažniausiai?

Vilniaus miesto gyventojų ligotumas 2025 m. išliko didesnis nei bendras Lietuvos rodiklis. Pagal didžiausią ligotumo* rodiklį Vilniaus miestas tarp 60 Lietuvos savivaldybių pateko į 7 vietą.

Ligotumas* 2021–2025 m. laikotarpiu Vilniaus mieste visais metais buvo didesnis nei Lietuvos vidurkis. Pastaruosius dvejus metus stebimas rodiklio augimas – 2024 m. jis siekė 918,0, o 2025 m. padidėjo iki 921,9 atvejo 1 000 gyventojų. Lyginant su 2024 m., ligotumas 2025 m. Vilniuje padidėjo 0,42 proc.

Dažniausiai vilniečiai sirgo kvėpavimo sistemos ligomis

Vertinant pagrindines ligų grupes, 2025 m. Vilniaus miesto gyventojams dažniausiai buvo registruojamos kvėpavimo sistemos ligos (J00–J99) – ligotumas jomis siekė 376,8 atvejo 1 000 gyventojų. Šis rodiklis buvo didesnis nei Lietuvoje (369,8 atvejo 1 000 gyventojų). Kvėpavimo sistemos ligų grupėje ypač išsiskyrė ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos ir gripas (J00–J11) – ligotumas jomis Vilniuje siekė 284,9 atvejo 1 000 gyventojų.

Antroje vietoje Vilniuje buvo kraujotakos sistemos ligos (I00–I99) – 304,4 atvejo 1 000 gyventojų. Vis dėlto jomis vilniečių ligotumas buvo mažesnis nei visoje Lietuvoje, kur rodiklis siekė 327,6. Kraujotakos sistemos ligų grupėje viena dažniausiai registruotų ligų grupių buvo hipertenzinės ligos (I10–I15) – ligotumas jomis Vilniuje siekė 250,1 atvejo 1 000 gyventojų.

Toliau sekė jungiamojo audinio ir skeleto bei raumenų sistemos ligos (M00–M99) – 292,8 atvejo
1 000 gyventojų, urogenitalinės sistemos ligos (N00–N99) – 234,8 ir akių ligos (H00–H59) – 233,5 atvejo 1 000 gyventojų.

Nors Vilniuje ir Lietuvoje tarp dažniausių buvo tos pačios ligų grupės, ligotumo rodikliai skyrėsi. Didesnis ligotumas sostinėje nustatytas kvėpavimo sistemos ir akių ligomis, o kraujotakos, urogenitalinės, jungiamojo audinio ir skeleto bei raumenų sistemos ligų rodikliai Vilniuje buvo mažesni.

Be penkių dažniausių ligų grupių, 2025 m. vilniečiams taip pat buvo registruojamos virškinimo sistemos ligos (K09–K93) – 171,5 atvejo        1 000 gyventojų, nervų sistemos ligos (G00–G99) – 158,6, traumos (S00–T98) – 148,4, odos ir poodžio ligos (L00–L99) – 137,5, infekcinės ir parazitinės ligos (A00–B99) – 134,2, ausų ligos (H60–H95) – 109,3, endokrininės sistemos ligos (E00–E90) – 98,6 bei psichikos ir elgesio sutrikimai (F00–F99) – 92,9 atvejo 1 000 gyventojų ir kitos ligos.

Moterų ligotumas 2025 m. visose penkiose dažniausiose ligų grupėse buvo didesnis nei vyrų

Didžiausias ligotumas tiek tarp Vilniaus miesto vyrų, tiek tarp moterų nustatytas kvėpavimo sistemos ligomis – atitinkamai 363,4 ir 390,5 atvejo 1 000 gyventojų. Ryškiausias skirtumas tarp ligotumo rodiklių – urogenitalinės sistemos ligų grupėje: moterų ligotumas siekė 326,8 atvejo 1 000 gyventojų ir buvo daugiau nei 2,5 karto didesnis nei vyrų (125,8 atvejo 1 000 gyventojų). Moterų ligotumas taip pat buvo didesnis jungiamojo audinio ir skeleto bei raumenų sistemos ligomis (320,6 ir 249,0), kraujotakos sistemos ligomis (311,8 ir 256,9) ir akių ligomis (263,1 ir 184,0 atvejo 1 000 gyventojų).

Dažniausios ligų grupės skyrėsi priklausomai nuo vilniečių amžiaus

Nors Vilniaus mieste didžiausias ligotumas buvo kvėpavimo, kraujotakos, jungiamojo audinio ir skeleto bei-raumenų, urogenitalinės sistemos bei akių ligomis, tačiau atskirose amžiaus grupėse ligų pasiskirstymas pagal dažnumą skyrėsi. Todėl, siekiant tiksliau įvertinti skirtingo amžiaus gyventojų ligotumo ypatumus, kiekvienoje amžiaus grupėje atskirai išskirtos penkios dažniausios ligų grupės.

Duomenys rodo ligotumo kaitą, susijusią su amžiumi. 0–7 m. ir 18–44 m. amžiaus grupėse vyrauja ligotumas kvėpavimo sistemos ligomis, o vyresniame amžiuje vis didesnę reikšmę įgauna kraujotakos, endokrininės, jungiamojo audinio bei raumenų sistemos ligos.

Daugumos dažniausių ligų grupių ligotumo rodikliai 2021–2025 m. Vilniaus mieste didėjo.

Labiausiai išsiskyrė kvėpavimo sistemos ligos: 2021 m. ligotumas jomis siekė 265,5 atvejo 1 000 gyventojų, 2022 m. ryškiai išaugo iki 361,1, o 2025 m. pasiekė didžiausią analizuojamo laikotarpio reikšmę – 377,8 atvejo 1 000 gyventojų. Per penkerius metus taip pat nuosekliai augo ligotumas jungiamojo audinio ir skeleto bei raumenų sistemos ligomis (nuo 236,5 iki 287,1) ir urogenitalinės sistemos ligomis (nuo 184,4 iki 232,8 atvejo 1 000 gyventojų). Kraujotakos sistemos ligų rodiklis kito mažiau ir palaipsniui didėjo nuo 272,8 iki 286,1 atvejo 1 000 gyventojų. Akių ligų rodiklis augo iki 2024 m., tačiau 2025 m. sumažėjo nuo 232,5 iki 226,1 atvejo 1 000 gyventojų.

Paaiškinimai:

Ligotumas (sergantys asmenys) – asmenų, kuriems ambulatorinėse ar stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose yra užregistruota bent viena liga ar trauma iš atskirų ligų ar ligų grupių, skaičius (pagal TLK kodus), tenkantis 1 000 gyventojų.

*Standartizuotas ligotumo rodiklis parodo, koks būtų nagrinėjamos populiacijos ligotumas, jei ligotumas amžiaus grupėse nesikeistų, o gyventojų̨ skaičius amžiaus grupėse būtų proporcingas standartinės (Europos) populiacijos gyventojų skaičiui.

Ligos ir ligų grupės pateikiamos pagal Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikaciją (TLK-10-AM).

Duomenų šaltinis – Higienos instituto Visuomenės sveikatos stebėsenos informacinė sistema. https://sveikstat.hi.lt/