Tarptautinė švaraus oro diena

Rugsėjo 7-ąją minima Jungtinių Tautų paskelbta Tarptautinė švaraus oro diena. Ši diena yra puiki proga atkreipti dėmesį į oro kokybę ir jos svarbą mūsų sveikatai.  

Didžiausi oro taršos šaltiniai, tokie kaip kelių transportas, individualus namų šildymas, pramonė ir energetika, daro didelį poveikį aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvenimo kokybei. 

Šių metų Tarptautinės švaraus oro dienos tema pabrėžia ekonominę švaraus oro vertę.  

Švaraus oro kaina  

Apie oro taršą dažniausiai kalbame kaip apie sveikatos problemą, tačiau jos poveikis jaučiamas ir ekonomikoje. Dėl oro taršos didėja našta sveikatos priežiūros sistemai, daugėja nedarbingumo atvejų ir mažėja darbo našumas. Visuomenei taip pat tenka papildomos išlaidos, susijusios su ligų prevencija, gydymu ir ankstyvu mirtingumu. Blogesnė oro kokybė dažnai kainuoja ir asmeniškai: tenka dažniau pirkti vaistus, kreiptis į gydytojus, o dėl sveikatos sutrikimų prarandamos darbo dienos ir dalis pajamų. Jungtinių Tautų Aplinkos programos (UNEP) vertinimai rodo, kad investicijos į oro taršos mažinimą padeda saugoti gyventojų sveikatą, todėl kartu mažėja išlaidos gydymui, socialinėms išmokoms ir kitoms su oro tarša susijusioms pasekmėms. 

Nešvarus oras kainuoja visiems, o investicijos į švaresnį orą padeda šių išlaidų išvengti. 

Kuo oro kokybė svarbi sveikatai? 

Pagrindiniai oro teršalai, tokie kaip smulkiosios kietosios dalelės (KD₁₀ ir KD₂,₅), azoto dioksidas (NO₂) ir ozonas (O₃), gali neigiamai veikti žmogaus sveikatą. Jie dirgina kvėpavimo takus, sunkina kvėpavimą, gali paūminti astmą ir kitas lėtines ligas bei didinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. 

Oro taršai jautriausi yra vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, nėščiosios ir lėtinėmis ligomis sergantys asmenys. Net ir trumpalaikis padidėjusios taršos poveikis gali pabloginti savijautą ir sustiprinti ligų simptomus. Šioms gyventojų grupėms ypač svarbu stebėti oro kokybės rodiklius ir, padidėjus taršai, kuo trumpiau būti lauke, vengti intensyvaus fizinio aktyvumo bei pasivaikščiojimų šalia intensyvaus eismo gatvių ir sankryžų. 

Kaip sekasi Vilniui? 

Aplinkos apsaugos agentūra oro kokybės stebėseną vykdo visoje Lietuvoje. Vilniaus mieste tam naudojamos keturios automatinės oro kokybės tyrimų stotys – Lazdynuose, Žirmūnuose, Senamiestyje ir Savanorių prospekte. Šios stotys leidžia vertinti bendrą miesto oro būklę ir transporto, šildymo ar pramonės poveikį oro kokybei. Reguliari stebėsena leidžia laiku nustatyti oro kokybės pokyčius ir planuoti priemones, skirtas oro taršai mažinti. 

Pastarųjų penkerių metų stebėsenos duomenys rodo, kad Vilniaus oro kokybė išlieka gera ir stabili. Daugelyje oro kokybės tyrimų stočių kietųjų dalelių (KD₁₀ ir KD₂,₅) koncentracija mažėjo arba nekito. Intensyvaus eismo vietose azoto dioksido (NO₂) koncentracija išlieka didesnė, tačiau ilgalaikio augimo nestebima. Ozono (O₃) koncentracija taip pat išlieka nepakitusi, o ilgalaikės didėjimo tendencijos Vilniuje nebuvo nustatyta.  

Europos aplinkos agentūros vertinimu, Europos kontekste Vilniaus rodikliai yra palankūs.  
2024–2025 m. duomenimis, su oro tarša siejama sveikatos našta sostinėje buvo mažesnė nei 390 Europos miestų, įskaitant Paryžių, Berlyną ir Romą. O tarp šešių didžiųjų Lietuvos miestų Vilnius pagal oro taršos poveikį gyventojų sveikatai užėmė penktą vietą. 

Švarus oras nėra savaime suprantamas dalykas, todėl oro kokybės gerinimas išlieka svarbiu miesto uždaviniu. Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybė rengia 2026–2030 metų oro kokybės valdymo programą, kurioje numatys tolesnes oro taršos mažinimo priemones. 

Kaip galime prisidėti? 

Prie švaresnio oro galime prisidėti kasdieniais sprendimais, kurie padeda mažinti taršą, saugoti sveikatą ir sutaupyti: 

• į trumpas keliones dažniau leistis ne automobiliu, o pėsčiomis, dviračiu ar viešuoju transportu; 

• jei vykstame ta pačia kryptimi – dalintis automobiliu su kitais keleiviais; 

• jei yra galimybė, dirbti nuotoliniu būdu; 

• prižiūrėti namų šildymo sistemas ir planuodami jų atnaujinimą rinktis efektyvesnius ir mažiau taršius šildymo būdus; 

• taupyti energiją namuose; 

• nedeginti buitinių, statybinių ir sodo atliekų: plastiko, gumos, baldų, dažytos ar impregnuotos medienos, tekstilės, pakuočių, lapų ar šakų;  

• kūrenimui namuose nenaudoti draudžiamų medžiagų ir kuro: atliekinių tepalų, plastiko gaminių, dažytos ar lakuotos medienos bei kitų atliekų; 

• stebėti oro kokybės rodiklius ir padidėjus taršai riboti intensyvią fizinę veiklą lauke; 

• pagal galimybes rinktis mažiau taršias transporto priemones, pavyzdžiui, hibridinius arba elektrinius automobilius. 

Švarus oras yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių mūsų gyvenimo kokybę ir sveikatą. Tarptautinė švaraus oro diena primena, kad kiekvienas galime prisidėti prie švaresnės aplinkos ir sveikesnio miesto. 

Daugiau apie Tarptautinę švaraus oro dieną skaitykite oficialiame šiai dienai skirtame puslapyje.