2021 m. Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atlikta sėdimą darbą dirbančių vilniečių apklausa parodė, kad kas ketvirto respondento darbo vieta neatitinka darbo vietos ergonomikai keliamų reikalavimų. Nors ilgiau dirbdamas darbuotojas turi daryti reguliarias poilsio pertraukas, to, remiantis apklausa, nedarė apie 40 proc. visų apklaustųjų. Apie tyrimo rezultatus, žmonių žinių apie darbo ergonomiką trūkumą ir ką dėl to galime padaryti pasakoja „Vilnius sveikiau“ fizinio aktyvumo specialistė Dovilė Šimonytė-Šturienė.
„Netaisyklinga ir ilgalaikė statinė darbo padėtis sukelia tokius sveikatos sutrikimus kaip galvos, pečių juostos, nugaros, klubo raumenų skausmai, įtampos, raumenų kontrolės praradimas, taip pat išauga lėtinių ligų atsiradimo tikimybė. Visa tai pažaboti ir sumažinti rizikas galima reguliariai sportuojant ir darbo metu atsakingai darant aktyvias pertraukas“ – pasakoja specialistė. Anot Dovilės, įvairūs šios srities tyrimai parodė didelę aktyvumo naudą:
- 10-40 proc. pagerėja bendras produktyvumas;
- 10-40 proc. pagerėja miego kokybė;
- sumažėja širdies, kraujagyslių ir kitų lėtinių ligų atsiradimo rizika;
- pagerėja griaučių raumenų funkcija;
- pagerėja bendra savijauta ir nuotaika.
Kadangi kompiuteriai tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi ir būtina darbo priemone, pašnekovė siūlo rasti būdą kaip su tuo „susidraugauti“ ir išmokti kontroliuoti savo darbo dieną taip, kad kiek įmanoma išvengtume sveikatos sutrikimų.
Kaip pasirinkti tinkamą darbo kėdę?
Darbo kėdė turi būti stabili, leidžianti darbuotojui lengvai judėti bei pasirinkti patogią kūno padėtį. Kuo daugiau galimybių reguliuoti kėdę, tuo ji geresnė. Kėdė turi turėti bent keturias reguliavimo sritis: aukštį, nugaros atramą, nugaros atramos pasvirimą, rankų atramas. Gerai parinkta ir tinkamai sureguliuota darbo kėdė pati savaime skatina taisyklingai sėdėti. Jei kėdė netinkama, darbuotojo nugaros ir kojų raumenis veikia nepageidautinas statinis krūvis.
Ar darbo stalas yra tinkamas darbui?
Darbo stalas turi būti pakankamai didelis (rekomenduojamas darbo stalo paviršius – 1600×800 mm). Kadangi esame skirtingo ūgio, pageidautina, kad darbo stalo aukštis būtų reguliuojamas. Daug naudos gali duoti pilnai pakeliami stalai, kurie sukuria sąlygas darbuotojui dirbant bent minimaliai judėti ir taip padidinti darbingumą bei produktyvumą. Rekomenduojama per dieną mažiausiai 2 valandas dirbti stovint, tačiau stovėti turime dažnais ir trumpais intervalais (po 10-15 min.), o ne ilgai ir retai.
Koks turi būti darbo vietos apšvietimas?
Reikalinga apšvieta – 300-500 liuksų. Didesnė šviesa gali būti atspindžių kompiuterio ekrane priežastis. Norint patikrinti, ar kompiuterio ekrane yra atspindys, išjunkite kompiuterį – tada ekrane jie matomi aiškiausiai. Jei šviesos šaltinis yra langas, rekomenduojama kompiuterio ekraną pastatyti taip, kad regėjimo linija būtų lygiagreti langui. Jei to padaryti neįmanoma, būtina pasirūpinti langų uždengimu. Stalinė lempa suteikia papildomą apšvietimą, tačiau ji turi būti naudojama tik dokumentams apšviesti. Jei darbuotojas dešiniarankis, lempa turi būti kairėje pusėje (ir atvirkščiai), kad sumažėtų šešėliai. Darbo stalo paviršius taip pat turi silpnai atspindėti šviesą.
Kaip apsaugoti akis ilgai dirbant kompiuteriu?
Įprastai per minutę žmogus sumirksi 20-22 kartus. Dirbant kompiuteriu ir įdėmiai žiūrint į kompiuterio ekraną, mirksima apie 10 kartų per minutę. Profilaktiškai patariama palenkti ekraną 20 laipsnių kampu žemyn – tada akys žvelgia žemyn, vokai jas dengia ir jos yra šiek tiek daugiau drėkinamos. Dar vienas akių sveikatos sutrikimas, susijęs su kompiuteriu yra trumparegystė. Tai viena aktualiausių ir dažniausių sveikatos problemų, kalbant apie regėjimo sutrikimus. Trumparegystės profilaktikai rekomenduojami specialūs akių raumenų treniravimo pratimai, kurių esmę sudaro žvilgsnio kaitaliojimas į skirtingame nuotolyje esančius daiktus. Pastoviai ir nuosekliai juos atliekant, pašalinami pradiniai jos pažeidimo požymiai, apsaugoma nuo trumparegystės. Norint, kad akys taip greit nepavargtų, kompiuterio ekranas turėtų būti nutolęs ištiestos rankos atstumu, o matomas vaizdas akių lygyje arba kiek žemiau.
Koks turėtų būti darbo ir poilsio režimas?
Kuo dažniau keisime darbo padėtį, tuo bus geriau. Nepertraukiamai dirbti kompiuteriu galime ne ilgiau kaip 1 val. ir tuomet būtinai turime pakeisti darbo padėtį ar pajudėti: atlikti keletą tempimo pratimų, pasirąžyti, pasivaikščioti ar bent atsistoti. Idealu, jeigu turime galimybę keisti ir laikytis skirtingų darbo padėčių:
- 1 val. sėdėti;
- 30 min. sėdėti ant kamuolio ar puskamuolio;
- 15 min. stovėti;
- Atlikti specialius pratimus;
- Pakartoti.
„Nuo mūsų pačių prasideda didžiausi pokyčiai, todėl kiekvienas esame atsakingi už savo sveikatą ir gerovę. Jei dirbate iš namų, pasistenkite įgyvendinti ergonomiško darbo principus ir savo namuose, reguliariai judėkite ir tikrai pajausite geruosius pokyčius patys“ – sako Dovilė Šimonytė-Šturienė.
