Tymai – oro lašeliniu būdu plintanti užkrečiamoji liga, sukeliama virusų ir pasireiškianti karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tai viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų, o iki visuotinio skiepijimo pradžios tymai buvo viena dažniausių vaikų mirties priežasčių: bendras susirgusiųjų mirtingumas buvo 3 proc., o kūdikių – iki 26 proc. Pradėjus visuotinį skieijimą, sergamumas tymais labai sumažėjo, o tai sumažino ir mirtingumą – iki 0,02 proc.
Didžiausią riziką tymai kelia nesirgusiems, neskiepytiems ar nepilnai (viena doze) skiepytiems kūdikiams, nėščiosioms ir lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims.
Tymai yra pavojingi, nes:
- gali lengvai išplisti visuomenėje;
- sergantysis gali užkrėsti kitus asmenis 4 dienas iki bėrimo atsiradimo ir 4 dienas po bėrimo;
- ligonio būklei palengvinti gali būti taikomas tik simptominis gydymas;
- galimos komplikacijos (plaučių uždegimas, vidurinės ausies uždegimas, encefalitas ir kt.);
- gali sukelti priešlaikinį gimdymą ir kitas komplikacijas nėščiosioms.
UŽSIKRĖTIMAS
Tymų infekcijos šaltinis – sergantis žmogus, o ligai imlūs yra ir vaikai, ir suaugusieji. Tymų virusas plinta aerogeniniu (aerozoliniu ir oro lašeliniu) keliu, taip pat per kvėpavimo takų sekretais suterštas rankas ar kitus aplinkos daiktus. Sergantysis gali užkrėsti kitus asmenis vidutiniškai 4 dienos iki bėrimo ir 4 dienos po bėrimo atsiradimo.
Tymai yra viena lengviausiai plintančių ligų. Sąlytis su sergančiuoju, trunkantis ilgiau nei 15 minučių, yra pakankamas, kad imlus asmuo užsikrėstų, o susirgti gali iki 90–95 proc. imlių imuniteto neturinčių asmenų. Vienas tymais sergantis asmuo gali užkrėsti iki 18 žmonių. Tymų virusas yra ypač lakus, ligoniui kalbant, čiaudint, kosint, virusas su seilių lašeliais patenka į aplinką ir labai greitai pasklinda.
Šios ligos inkubacinis laikotarpis – nuo 7–9 iki 17 dienų, kartais – iki 21 dienos. Tymai prasideda karščiavimu, kosuliu, sloga, akių junginių uždegimu. Skruostų gleivinėje matomos smulkios balkšvos dėmelės (Kopliko dėmės). Gomurio srityje matomi raudonos spalvos bėrimai (enantema). Po 3–4 dienų nuo ligos pradžios išberia kūną – pirmieji bėrimo elementai atsiranda už ausų, toliau išplinta veido srityje. Vėliau bėrimas matomas liemens srityje, išberia rankas ir kojas. Tymams būdingas makulopapulinis bėrimas. Bėrimui nykstant, jo vietoje dar kurį laiką išlieka rusva pigmentacija.
Daugumą mirčių nuo tymų sukelia komplikacijos, susijusios su liga. Sunkios komplikacijos dažniausiai būdingos jaunesniems nei 5 metų vaikams arba vyresniems nei 20 metų suaugusiesiems.
Tymai labai sumažina sergančiojo atsparumą bakterinėms infekcijoms, todėl dažniausia tymų komplikacija ir mirties nuo tymų priežastis yra pneumonija (plaučių uždegimas). Kitos dažnai pasireiškiančios ligos komplikacijos – laringitas (gerklų uždegimas), otitas (ausies uždegimas), retais atvejais – encefalitas.
PROFILAKTIKA
- Pajutus pirmuosius ligos požymius, nedelsiant užsidėti ir ligos užkrečiamumo laikotarpiu (4–5 dienos iki ir 4 dienos po bėrimo atsiradimo) dėvėti medicininę kaukę, kad kuo mažiau virusų patektų į aplinką.
- Dažnai ir kruopščiai plauti rankas muilu ir šiltu vandeniu.
- Laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo.
- Reguliariai vėdinti patalpas ir drėgnu būdu valyti liečiamus paviršius.
- Vengti masinių susibūrimų uždarose patalpose, daugiau būti gryname ore.
- Nuolat stiprinti savo sveikatą – grūdintis, laikytis sveikos mitybos, fizinio aktyvumo rekomendacijų, gerti daug šiltų skysčių ir pan.
VAKCINACIJA
Lietuvoje nuo tymų pradėta skiepyti 1964 m. Vaikai skiepijami pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Kad susidarytų ilgalaikis imunitetas, tymų skiepus būtina įskiepyti bent du kartus. Įskiepijamos dvi kombinuotos tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcinos (MMR) dozės, 15–16,5 mėn. (MMR1) ir 6–7 metų (MMR2) vaikams.
Po vienos tymų skiepų dozės apsauginis antikūnų titras susidaro 94–98 proc. paskiepytų asmenų, įskiepijus antrąją skiepų dozę – 99 proc. paskiepytųjų.
Sąlytį su sergančiuoju tymais turėjusiems asmenims, įsivertinus savo skiepijimų ar sirgimo būklę, rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją ir pasiskiepyti per 72 val. nuo sąlyčio. Nesuspėjus pasiskiepyti per nurodytą laikotarpį, būtina išlaukti visą inkubacinį laikotarpį (21 d.) ir pasiskiepyti, jeigu nesusergama.
Nepakankamos skiepijimo apimtys lemia kylančius protrūkius – Lietuvoje 2015 metais ir 2019 metais užregistruoti didžiausi tymų protrūkiai per pastaruosius 15 metų (žr. pav.) (atitinkamai 1,7 ir 2,99 atvejų/100 tūkst. gyventojų).
Sergamumo tymais dinamika Lietuvoje 2013–2019 metais. Šaltinis: Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenys.