Pranešimas žiniasklaidai:
Gruodžio 1-ąją dieną visame pasaulyje minima Pasaulinė AIDS diena. Šią dieną Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ ir asociacijos „Demetra“ iniciatyva, bendradarbiaujant su Vilniaus miesto savivaldybe ir „Vilniaus apšvietimu“, Vilniaus tiltai nušvis raudona spalva. Ji žymi solidarumą su žmonėmis, sergančiais ŽIV ar AIDS, ir tais, kurie neteko artimųjų dėl šios ligos.
Visuomenėje vis dar gajūs mitai apie ŽIV ir AIDS skatina stigmą, sergančiųjų diskriminaciją, todėl informacija apie ligą, prevencijos priemonės ir solidarumas su šia liga sergančiaisiais yra išties svarbūs.
Gruodžio 1-ąją vilniečiai kviečiami atkreipti dėmesį į raudonai nušvisiančius miesto tiltus. Šią dieną raudona spalva simbolizuoja mūsų visų atsakomybę siekti tolerancijos, supratimo, žinių apie ŽIV ir AIDS. Tai – priminimas, kad aplink mus yra sergančių žmonių, kurie susiduria ne tik su ligos keliamais sunkumais, bet ir visuomenės stigmatizacija ir diskriminacija, priminimas, kad ši liga dažnai yra nematoma, todėl kiekvienas iš mūsų turėtų žinoti, kaip nuo jos apsisaugoti.
Sergamumas ŽIV Lietuvoje
Didžiausias sergamumas ŽIV ir AIDS fiksuojamas didžiuosiuose pasaulio miestuose. 2023 m. pasaulyje iš viso gyveno 39,9 mln. ŽIV užsikrėtusių žmonių, 1,3 mln. iš jų – užsikrėtę pirmą kartą.
Lietuvoje 2023 m. užregistruoti 267 ŽIV infekcijos atvejai (178 vyrai ir 89 moterys), Vilniaus apskrityje nustatyti 65 atvejai. Palyginti su 2022 m., sergamumas ŽIV Lietuvoje padidėjo nedaug (nuo 8,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų iki 9,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų), tačiau nuo 2021 m. stebimas didėjantis sergamumo rodiklis (4,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Vilniuje sergamumo rodikliai kasmet kinta, 2023 m. (0,76 atvejo 10 tūkst. gyventojų) nustatyta mažiau atvejų nei 2022 m. (0,82 atvejo 10 tūkst. gyventojų).
Dažniausiai ŽIV užsikrečiama lytiniu būdu (67,8 proc. atvejų), antrą vietą užima švirkščiamųjų narkotikų vartojimas (16,5 proc. atvejų). Kas antras ŽIV užsikrėtęs asmuo priklauso 30–44 m. amžiaus grupei.
ŽIV ir AIDS: ar tai tas pats?
ŽIV (žmogaus imunodeficito virusas) yra virusas, kuris puola žmogaus imuninę sistemą ir silpnina jos gebėjimą kovoti su infekcijomis ir ligomis.
AIDS (įgytas imunodeficito sindromas) yra vėlyvoji ŽIV infekcijos stadija, kai imuninė sistema yra tiek pažeista, kad organizmas tampa neatsparus įvairioms infekcijoms ir tam tikroms vėžio formoms.
Prieš susergant AIDS, žmogus gali būti užsikrėtęs ŽIV besimptome forma 5–8 metus ir platinti infekciją kitiems, pats to nežinodamas. Dėl to svarbu reguliariai tirtis, lytinių santykių metu naudoti apsaugos priemones (prezervatyvus, lubrikantus), nenaudoti kitų asmenų naudotų švirkštų, adatų ar švirkštimosi indų, taip pat vengti atsitiktinių lytinių santykių.
Laiku nustačius ŽIV ir pradėjus gydymą antiretrovirusiniais vaistais (ARV), galima išvengti AIDS ir gyventi ilgą bei sveiką gyvenimą net ir su ŽIV.
Faktai ir mitai apie ŽIV: ar žinome pakankamai?
ŽIV užsikrėtę asmenys patiria stigmatizaciją ir diskriminaciją dažnu atveju dėl klaidingų įsitikinimų apie šią ligą ir jos plitimą. Svarbu suprasti tai, kad ŽIV plinta per lytinius santykius su užsikrėtusiu asmeniu be apsaugos priemonių (prezervatyvo), per kraują, pavyzdžiui naudojant bendras adatas ar švirkštus, nuo motinos kūdikiui nėštumo, gimdymo metu, jei motina yra užsikrėtusi ŽIV.
ŽIV neplinta per apkabinimus, rankos paspaudimus ar bučiavimąsi. Virusas neplinta per orą, vandenį, maistą ar vabzdžių įkandimus. Naudojantis bendrais daiktais, pavyzdžiui, tualetais ar rankšluosčiais, ŽIV užsikrėsti neįmanoma.
Taip pat ŽIV užsikrėtę asmenys, reguliariai vartojantys antiretrovirusinius vaistus (ARV), slopina viruso dauginimąsi organizme, o pasiekus neaptinkamą viruso kiekį kraujyje rizika užsikrėsti yra beveik neįmanoma, net ir lytinių santykių metu.
Pasaulinės AIDS dienos minėjimas Vilniuje:
„Vilnius sveikiau“ kartu su asociacija „Demetra“ kviečia visus prisijungti prie „Karta be AIDS“ socialinės kampanijos, kurios tikslas – didinti visuomenės informuotumą apie ŽIV ir AIDS prevenciją. Mūsų specialistai lauks jūsų universitetuose prie specialių stendų:
- Lapkričio 26 d. – SMK Aukštojoje mokykloje (fojė): 11.30–13.30 val. (adresas: Kalvarijų g. 137E, Vilnius)
- Gruodžio 2 d. – VILNIUS TECH universitete (S2 (SRA-1) korpusas, pirmo aukšto holas, prie valgyklos „Maisto imperija“): 13.30–15.00 val. (adresas: Saulėtekio al. 11, Vilnius)
- Gruodžio 3 d. – Vilniaus universitete (adresas: Saulėtekio al. 9, Vilnius):
- Fizikos fakultete (pirmame aukšte): 8.30–10.30 val.
- Teisės fakultete (pirmame aukšte): 10.40–13.00 val.
- Ekonomikos fakultete (antrame aukšte): 13.10–14.40 val.
- Gruodžio 4 d. – Mykolo Romerio universitete (Rotondinėje salėje): 13.30–15.30 val. (adresas: Ateities g. 20, Vilnius)
Testavimas: kur galima kreiptis norint išsitirti nuo ŽIV? Įstaigų sąrašas:
- Asociacija „Demetra”:
- Kauno g. 6 ir Kauno g. 3A, 206 ir 208 kab., Vilnius
- +370 687 10 655 ir +370 608 80 534
- Daugiau informacijos: https://www.demetra.lt/ziv-testavimas/
- Vilniečiai iki 29 m. gali kreiptis į vaikams ir jaunimui palankių paslaugų kabinetus:
- VšĮ Antakalnio poliklinika (Antakalnio g. 59, Vilnius, 900 kab.; tel. +370 523 27 010)
- VšĮ Karoliniškių poliklinika (Loretos Asanavičiūtės g. 27A, Vilnius, 106 kab.; tel. +370 698 76 991)
- VšĮ Šeškinės poliklinika (Šeškinės g. 24, Vilnius, 137 kab.; tel. +370 690 16 558)
- VšĮ Centro poliklinika (Pylimo g. 56, Vilnius, 416 kab.; +370 608 92 816)
- VšĮ Naujosios Vilnios poliklinika ( Sirokomlės g. 8, Vilnius, 208 kab.; tel. +370 520 53 115)
- Daugiau informacijos: https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/jaunimas/jaunimo-sveikata/
- Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija:
- Gėlių g. 9, Vilnius
- +370 523 44 003
- Daugiau informacijos: https://nvspl.lt/
- Vilniaus miesto poliklinikos:
- Respublikinis priklausomybės ligų centras:
- Gerosios vilties g. 3, Vilnius
- +370 521 37 808
- Daugiau informacijos: https://www.rplc.lt/
- Savikontrolės testų galima įsigyti ir vaistinėse.
