Pranešimas žiniasklaidai
Gegužės 7 d.
Šiandien visame pasaulyje minima mamų psichikos sveikatos diena, kuria siekiama atkreipti dėmesį į mamų emocinę savijautą, psichikos sveikatos svarbą ir pagalbos prieinamumą. Kas lemia, kad nepaisant dienai minėti organizuojamų renginių ir iniciatyvų, pogimdyminė depresija vis dar atpažįstama per vėlai?
Apie pogimdyminės depresijos riziką, simptomus bei mamų bendruomenių reikšmę psichikos sveikatos gerovei pasakoja psichologė, tinklaraščio „Švelni tėvystė“ autorė dr. Milda Kukulskienė ir iniciatyvos „Mama mums rūpi“ vadovė, naujagimių fotografė Asta Petraitienė.
Kas yra pogimdyminė depresija? Kaip plačiai ji paplitusi?
Milda. Pogimdyminė depresija – tai psichikos sveikatos sutrikimas, kurio pradžia gali būti pastebima dažniausiai jau nėštumo laikotarpiu arba per pirmąsias 4–6 savaites po gimdymo. Klinikoje šis sutrikimas neretai diagnozuojamas ir vėliau, per pirmuosius 12 mėnesių po gimdymo.
Užsienio literatūroje kaip sinonimas vis dažniau vartojama sąvoka „perinatalinė depresija“, pabrėžiant, kad svarbu nepražiūrėti simptomų pasireiškimo dar nėštumo laikotarpiu. Ankstesnis pogimdyminės depresijos simptomų pastebėjimas ir savalaikis pagalbos suteikimas gali padėti išvengti ilgalaikio poveikio moters, kūdikio sveikatai, jų tarpusavio ryšiui, o kartais – net ir išvengti nelaimingų atsitikimų ar išgelbėti gyvybes.
Apie 10 proc. besilaukiančių ir 13 proc. neseniai pagimdžiusių moterų patiria psichikos sveikatos sutrikimus, dažniausiai – depresiją, rodo PSO 2024 m. duomenys. Tačiau moksliniuose tyrimuose svarstoma, kad net apie 50 proc. atvejų taip ir lieka nediagnozuoti dėl sutrikimą supančios stigmos ir pacienčių vengimo atskleisti simptomus.
Kaip atpažinti pogimdyminės depresijos simptomus?
Milda. Net 3 iš 4 moterų po gimdymo gali patirti motinystės melancholiją, liūdesį (angl. baby blues). Tai yra normali ir labai paplitusi būsena, kuri dažniausiai pasireiškia praėjus kelioms dienoms po kūdikio gimimo. Tuomet stipriai keičiasi hormonai ir tarsi atslūgsta „mobilizacija“ – parengties būsena, lydėjusi nėštumo pabaigoje ir gimdymo metu.
Šiuo metu gali pasireikšti verksmingumas, jautrumas, nuotaikų svyravimai, dėmesio koncentracijos sunkumai, tačiau simptomai bus pakankamai švelnūs ir laikini, t. y. nesitęs ilgiau nei 2 savaites. Tai nelaikoma psichikos sutrikimu, tačiau kai kuriais atvejais gali peraugti į depresiją po gimdymo.
Pogimdyminę depresiją jau galima įtarti, jei nėštumo laikotarpiu ar per pirmuosius metus po gimdymo pasireiškia ir ilgiau nei dvi savaites tęsiasi šie ar panašūs simptomai. Mamą kamuoja liūdna, prislėgta nuotaika, praranda susidomėjimą veiklose, kurios anksčiau teikė malonumą, pastebimi apetito pokyčiai, vargina miego sunkumai ar priešingai – miegama visą dieną ir vis tiek jaučiamas nuovargis, nėra energijos.
Sunkumus patirianti mama dažnai užsiima netikslinga fizine veikla, pavyzdžiui, negali ramiai išstovėti, trypčioja, grąžo rankas, arba jos judesiai ir kalba būna sulėtėję (stipriai išreikšti, pastebimi aplinkinių). Moteris jaučiasi menkaverte, kaltina save, apsunkėja mąstymas, sunkiau sukoncentruoti dėmesį ir priimti sprendimus, kamuoja mintys apie mirtį ar savižudybę.
Artimieji ar pati mama gali pastebėti itin padidėjusį jautrumą, verkimą tarsi be priežasties, susidomėjimo kūdikiu stoką, ryšio su juo nejautimą ar stipriai išreikštą nerimastingumą, susijusį su kūdikiu. Moterys neretai jaučiasi „blogomis mamomis“, jaučia baimę su(si)žeisti ar kitaip pakenkti kūdikiui arba sau ir kt.
Milda Kukulskienė, Asmeninio Archyvo Nuotr.
Ką daryti atpažinus pogimdyvinės depresijos simptomus?
Milda. Visų pirma, svarbu nenuvertinti patiriamų sunkumų ir savęs nekaltinti, nesigėdyti dėl jų – juk mes nesigėdijame, jei pasitempiame koją ar susergame gripu. Depresija taip pat yra liga, kuri turi stiprų ne tik psichologinį, bet ir fiziologinį pagrindą. Kaip ir kitoks ligoms, visada yra pagalbos būdų, kurie gali padėti sumažinti simptomus ir pagerinti savijautą.
Kreipiantis profesionalios psichikos pagalbos paprastai pirmiausia būna atliekamas psichologinis (esant poreikiui – ir psichiatrinis) įvertinimas, nustatomas pogimdyminės depresijos laipsnis. Tuomet vertinama situacija, jei reikia, skiriami medikamentai, mamas konsultuoja psichologai, sudaromas sveikos gyvensenos planas, esant sunkiems depresijos po gimdymo simptomams ar pasireiškiant pogimdyminei psichozei moteris gali būti hospitalizuojama.
Fizinis aktyvumas, sportas yra prilyginami antidepresantų poveikiui, todėl laiko praleidimas gryname ore, sveika mityba ir pakankamas poilsis yra labai svarbūs. Nors gimus kūdikiui negalime pasirinkti, kiek laiko jis miegos ar kaip dažnai kelsis naktį, visada galime prašyti aplinkinių pagalbos ir taip užtikrinti daugiau galimybių pailsėti pačioms.
Svarbu nepamiršti ir daugybės kitų pagalbos būdų: moterų savipagalbos ir emocinės paramos grupių, meno terapijos, porų psichoterapijos, relaksacijos, dėmesingo įsisąmonino metodų ir daugybės kitų moksliškai įrodytų nemedikamentinių pagalbos metodų.
Kaip gimė „Mama mums rūpi“ iniciatyva?
Asta. Iniciatyva „Mama mums rūpi“ gimė iš paprasto, bet labai žmogiško pastebėjimo – motinystės kelyje, šalia džiaugsmo, gali būti ir sunkių akimirkų. Man norėjosi palaikyti mamas, suteikiant joms svarbios informacijos apie tai, kaip pasirūpinti savo emocine savijauta, ir kaip artimieji gali prisidėti rūpesčiu bei palaikymu.
Gimus kūdikiui, kartu gimsta ir mama – pasikeitusi, jautresnė, nepasitikinti savimi. Šis laikotarpis – vienas didžiausių fiziologinių ir emocinių virsmų moters gyvenime, todėl jai ypač svarbu turėti, į ką atsiremti. Nepaisant to, dažnai visas dėmesys sutelkiamas į kūdikį: sveikinimai, dovanos – viskas jam, o mama lieka tarsi šešėlyje. Tačiau jai iš tiesų labai reikalinga pagalba ir palaikymas, ypač pirmąjį pusmetį.
Asta Petraitienė (dešinėje), nuotr. S. Žiūros
Papasakokite, kaip veikia „Mama mums rūpi“ mamų bendruomenės?
Asta. Moksliniuose tyrimuose aiškiai įvardijama, kas padeda mažinti emocinių sunkumų riziką po gimdymo: miegas, kokybiškas maistas, lengvas judėjimas gryname ore, artimųjų pagalba buityje, emocinis palaikymas ir – labai svarbu – bendrystė su kitomis mamomis. Tyrimai parodė, kad tiek moters turimų kontaktų kiekis, tiek pasitenkinimas bendravimu turi tiesioginę įtaką jos emocinei būsenai.
Kitaip tariant, buvimas bendruomenėje gydo. Dėl to kartu su „Mama mums rūpi“ komanda daug dėmesio skiriame mamų bendruomenių stiprinimui ir jų kūrimui visoje Lietuvoje. Organizacija ne tik inicijuoja renginius, bet ir dalijasi žingsniais, kaip pradėti – net jei kol kas pažįsti tik dar vieną mamą savo kieme. Tam parengta atmintinė, o prie savanorių prisijungusios moterys dalinasi savo patirtimis, padrąsina, papasakoja, kaip jos pačios pradėjo.
Vienur mamos susitinka pasivaikščioti ar pabūti kartu su kūdikiais, kitur – kartą per savaitę renkasi tik vienos, palikusios vaikus su artimaisiais, kartais organizuojami bendri renginiai visai šeimai. Ir viską kuria pačios moterys – tos, kurioms trūko artumo, norėjosi pokalbių, buvimo kartu.
Jau antrus metus šalies miestuose inicijuojate mamų ėjimo renginius – vien sostinėje ėjime pernai dalyvavo virš tūkstančio dalyvių. Papasakokite apie tai plačiau.
Asta. Skatinimas minėti Pasaulinę mamų psichikos sveikatos dieną renginiais visoje Lietuvoje – tai ne tik simbolinis palaikymas, bet ir aiški žinutė apie prevenciją. Pasivaikščiojimas gryname ore – tai paprastas, tačiau moksliniais tyrimais pagrįstas būdas padėti sau: judėjimas padeda mažinti įtampą, gerina nuotaiką ir prisideda prie geresnės emocinės savijautos. Ėjimo metu mamos susitinka, pabendrauja, dalijasi patirtimis – tai svarbus socialinis ryšys, kurio dažnai pritrūksta auginant mažą vaiką.
Pasibaigus ėjimui vyksta edukacinė dalis, kurioje kalbama apie emocinę sveikatą, rūpinimosi savimi svarbą, apie mažus, bet veiksmingus kasdienius žingsnius, kurie padeda stiprinti psichologinį atsparumą.
Kartu tai – galimybė mamų bendruomenėms susitikti, pasidalinti patirtimis ir padrąsinti viena kitą. Renginių metu dalinamasi informacija apie kiekviename mieste prieinamas nemokamos pagalbos galimybes – kad kiekviena mama žinotų, kur kreiptis, jei tampa sunku.
Milda. Dažnai moterys, kurioms pasireiškia pogimdyminės depresijos ar kiti psichikos sveikatos sutrikimų simptomai, vis dar nesulaukia efektyvios pagalbos. Nors daugybė tyrimų rodo, kad negydoma pogimdyminė depresija ir kiti psichikos sutrikimai turi ilgalaikes pasekmes moters bei jos vaikų sveikatai, dėl stigmos didelė dalis kenčiančių simptomus moterų vengia ar nesiryžta kreiptis pagalbos. Kartais apskritai nesijaučia vertos dėmesio ar pagalbos.
Nėštumas ir pogimdyminis laikotarpis – tai itin pažeidžiamas moters gyvenimo etapas, kai ji yra tarsi „be odos“. Istoriškai, būtent kolektyvinės moterų bendruomenės būdavo stipriausias pagalbos šaltinis viena kitai. Šis renginys kviečia pastebėti ir suprasti mamas, jas labiau atjausti, akyliau pastebėti kylančius sunkumus, nelikti abejingiems ir laiku nukreipti profesionaliai pagalbai tas moteris, kurioms to reikia. Šis renginys man yra apie viltį, kad mūsų visuomenėje mamos gali būti matomos, gerbiamos ir palaikomos. Moterų gerovė yra vertinga savaime, o vaikų gerovė apskritai neįmanoma be mamų gerovės.
Tradicinis ėjimas „Stipresnės kartu“
Siekiant atkreipti dėmesį į mamų psichikos sveikatą, jau gegužės 11 d., sekmadienį, 12 val. Vilniuje vyks tradiciniu tapęs ėjimas „Stipresnės kartu“. Visai šeimai skirtas renginys prasidės vidurdienį Eduardo Balsio skvere, iš kur mamos su mažyliais, šeimomis ir draugais keliaus iki Vingio parko estrados – čia jų lauks nuotaikingos veiklos visai šeimai.
Nemokamą ėjimo renginį organizuoja Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“ ir iniciatyva „Mama mums rūpi“. Daugiau informacijos apie renginį galite rasti čia.
