Pranešimas žiniasklaidai
„Vilnius sveikiau“ antrus metus iš eilės organizavo socialinę kampaniją „Viskas gerai nesijausti gerai“. Šių metų socialinės kampanijos žinutė yra „Žinok, kad galėtum padėti“. „Vilnius sveikiau“ užsakymu 2024 m. „Spinter“ atliktas tyrimas atskleidė, kad 1 iš 4 suaugusių Vilniaus miesto gyventojų nesijaučia galintis nukreipti asmenį, patiriantį savižudybės grėsmę, psichologinės pagalbos, beveik pusė (48 proc.) gyventojų nėra tikri, kad galėtų nukreipti.
Lapkričio mėnesį kvietėme gyventojus dalyvauti seminaruose apie savižudybių prevenciją, kurių metu jie galėjo sužinoti, kaip atpažinti savižudybės rizikos ženklus, tinkamai į juos reaguoti, palaikyti kitą, ar, esant poreikiui, nukreipti pagalbos.
Daugelis apie savižudybę svarstančių žmonių nori, kad aplinkiniai jiems padėtų
Beveik trečdalis tyrime* dalyvavusių gyventojų mano, kad savižudybė įvyksta be išankstinio perspėjimo. Vis dėlto dauguma apie savižudybę svarstančių žmonių nori, kad aplinkiniai jiems padėtų kilus savižudybės krizei. Nors išvengti minčių apie savižudybę gali būti sunku, neleisti joms virsti savižudiškais veiksmais – pasiekiamas tikslas. Daugelio apie savižudybę svarstančių asmenų mintys yra prieštaringos: išoriškai jie gali atrodyti atitolę ar abejingi, tačiau viduje dažnai slypi stiprus noras gyventi ir poreikis, kad kas nors išgirstų jų skausmą ir suteiktų pagalbą.
Savižudybių prevencijos algoritmo koordinatorė Goda Nausėdaitė pažymi, kad nors kartais savižudybės įvyksta be jokio perspėjimo, dažniausiai pastebimi tam tikri rizikos ženklai. Esminiai savižudybės rizikos ženklai: pasikeitęs žmogaus elgesys, kalba ar jausmai. Asmuo gali kalbėti apie norą mirti, gyvenimo prasmės stoką, stiprų emocinį skausmą, galima girdėti tokias frazes kaip „nenoriu gyventi“, „turiu blogų minčių“ ar „daugiau nebegaliu“ ir pan. Taip pat gali būti pastebimi ryškūs elgesio pokyčiai: atsiribojimas nuo draugų, šeimos, suintensyvėjęs rizikingas elgesys (pvz., piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotikais), staigi nuotaikų kaita. Emociškai žmogus gali jaustis giliai prislėgtas, patirti stiprų nerimą, išgyventi kaltės, beviltiškumo, įstrigimo, gėdos jausmus.
Atviras pokalbis gali padėti
Jei norime sužinoti, ar kas nors svarsto apie savižudybę, geriausia yra to tiesiogiai paklausti: „Ar turi minčių apie savižudybę?“. Tyrimas* atskleidė, kad dauguma gyventojų dėl to abejoja, tačiau jei žmogus negalvoja apie savižudybę, tiesus klausimas nepaskatins nusižudyti, priešingai – žmogui, kuris jau galvoja apie savižudybę, atviras klausimas gali padėti. Savižudybių prevencijos algoritmo koordinatorė Goda Nausėdaitė teigia, kad savižudybės tema mūsų visuomenėje yra stipriai stigmatizuojama, dažnai laikoma „nepatogia“ ar „nepriimtina“, todėl daugelis žmonių bijo apie tai kalbėti. Stigma sukelia baimę, kad tiesus klausimas gali atverti emocinį skausmą ir dėl to žmogus gali nusižudyti. Taip pat bijoma prisiimti atsakomybę manant, kad uždavus tiesų klausimą žmogus tampa atsakingas už kito emocijas ar veiksmus. Tiesiai klausdami apie savižudiškas mintis suteiksite žmogui galimybę atvirai pasidalinti apie jam rūpimus, nors ir labai sunkius dalykus.
1 iš 4 suaugusių Vilniaus miesto gyventojų nesijaučia galintis nukreipti savižudybės grėsmę patiriantį asmenį psichologinės pagalbos
Iš tyrimo* duomenų pastebima, kad galintys nukreipti psichologinės pagalbos jaučiasi tie, kurie savo artimoje aplinkoje yra susidūrę su artimojo savižudybės rizika ar grėsme. Gyventojai, kurie nėra susidūrę su artimojo savižudybės grėsme, dažniau abejoja, ar galėtų nukreipti savo artimąjį psichologinės pagalbos.
„Vilnius sveikiau“ psichikos sveikatos programų koordinatorė Ada Ibijanskaitė teigia, kad „organizuodami savižudybių prevencijai skirtus renginius akcentuojame, kad savižudybė yra mūsų visuomenės problema. Mums svarbu, kad žmonėms rūpėtų savižudybių tema ir tada, kai jie nėra su tuo susidūrę.“
„Natūralu, kad nesusidūrę su savižudybės rizika artimoje aplinkoje, žmonės dažnai nesijaučia turintys pakankamai žinių tinkamai ir veiksmingai padėti. Svarbu suprasti, kad bet koks rūpestis ar atviras klausimas gali būti pirmas žingsnis pagalbos galimybių link net ir tada, kai žmogus neturi specifinių žinių ar patirties,“ – sako savižudybių prevencijos algoritmo koordinatorė Goda Nausėdaitė.
Savižudybė paliečia ne tik vieną asmenį, bet ir visą jo artimųjų ratą
Savižudybė palieka skausmingą pėdsaką artimųjų gyvenimuose, o šį skausmą dažnai pagilina stigma, kuri stabdo atvirus pokalbius šia tema. Nusižudžius artimam žmogui, gali kilti įvairių jausmų: gėdos, „kaip tai galėjo nutikti mūsų šeimoje“, kaltės svarstant, „ar padarėme viską, ką galėjome“, kartais palengvėjimo, kurį lydi klausimas: „kaip aš galiu taip jaustis?“ Artimi asmenys tampa ypač pažeidžiami ir patys susiduria su padidinta savižudybės rizika.
Daugeliui išreikšti ir išgyventi netekties skausmą padeda palaikymo ieškojimas už savo artimųjų rato ribų, emocinė bendrystė. „Vilnius sveikiau“ psichikos sveikatos programų koordinatorės Ados Ibijanskaitės teigimu, Vilniaus visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“ suteikia galimybę gauti palaikymo žmonėms, kurie savo aplinkoje susidūrė su savižudybės grėsme ar patyrė artimojo bandymą nusižudyti. Organizuojamų savitarpio pagalbos grupių veiklos metu ieškoma bendrystės ir supratimo tarp panašią patirtį turinčių žmonių, sukuriama saugi erdvė dalintis savo jausmais ir išgyvenimais.
Be to, „Vilnius sveikiau“ teikia individualias psichologo konsultacijas, kurių metu skiriamas asmeninis dėmesys asmens poreikiams ir išgyvenimams, kartu su psichologu kuriama savipagalbos strategija. Taip pat ištisus metus „Vilnius sveikiau“ kviečia prisijungti prie įvairių grupinių užsiėmimų, kurių metu suteikiama galimybė didinti psichologinį atsparumą, psichikos sveikatos raštingumą, išmokti padėti sau ar artimajam.
Socialinės kampanijos – iniciatyvos, kurios prisideda prie savižudybių temos stigmos mažinimo
Antrus metus iš eilės „Vilnius sveikiau“ įgyvendino socialinę kampaniją „Viskas gerai nesijausti gerai“. Atskiromis žinutėmis („Svarbu apie tai kalbėtis ir kreiptis pagalbos“ ir „Žinok, kad galėtum padėti“) kvietėme gyventojus atkreipti dėmesį į savižudybių prevencijos svarbą.
Šiais metais organizuoti seminarai ir jų temos buvo skirtos atliepti įvairias gyventojų grupes, suteikė daugiau informacijos apie paauglių savižalą ir savižudybės grėsmę, pogimdyminę depresiją ir motinystės laikotarpio iššūkius, savižudybės krizės valdymą mokyklų bendruomenėse ir istorinių traumų atgarsius mūsų gyvenimuose.
Daugiau informacijos apie renginius galite rasti vilniussveikiau.lt ir „Vilnius sveikiau“ socialinių tinklų paskyrose.
Jeigu jūs ar jūsų artimasis galvoja apie savižudybę, kviečiame kreiptis dėl pagalbos galimybių** į Vilniaus miesto savižudybių prevencijos algoritmo koordinatorę nurodytais kontaktais:
Goda Nausėdaitė
Mob. +370 649 28 700
El. p. [email protected]
Kilus didelei savižudybės rizikai, skambinkite Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.
Esant ūmiai psichologinei krizei, nemokamas paslaugas teikia Psichologinių krizių pagalbos centras, į kurį galite kreiptis trumpuoju numeriu 1815.
Nemokamą emocinę paramą visą parą teikia Jaunimo linija telefonu 0 800 28 888.
Daugiau psichologinės pagalbos būdų Vilniaus mieste galite rasite paspaudę šią nuorodą: psichikos-sveikata.lt.
Daugiau informacijos apie pagalbą savižudybės krizę patiriantiems žmonėms galite rasti: tuesi.lt.
* „Vilnius sveikiau“ užsakymu 2024 m. „Spinter“ atliktas tyrimas, kurio tikslas – išsiaiškinti gyventojų nuostatas apie savižudybę ir savižudybių artimoje aplinkoje patirtį.
** Savižudybių prevencijos algoritmo koordinatorė neteikia emocinės paramos, tačiau tikslingai nukreipia pagalbos Vilniaus mieste.
