Sezoninių alergijų metas: pasiruošk iš anksto!

Žiedadulkės yra vienas dažniausių sezoninių alergijų sukėlėjų, kurias skleidžia medžiai, žolės ir grūdiniai augalai. Didžiausia rizika susirgti sezonine alergija kyla pavasarį, vasarą ar net rudenį, kai augalai pradeda aktyviai žydėti.

Žiedadulkių plitimas.

Augalai išskiria smulkius žiedadulkių grūdelius, kad galėtų apvaisinti kitus tos pačios rūšies augalus. Jų koncentracija ore būna didžiausia šiltomis, sausomis ir vėjuotomis dienomis, kai sąlygos žiedadulkių plitimui yra ypač palankios, o kadangi jos yra lengvos – gali nukeliauti šimtus kilometrų.

Kada žiedadulkių ore daugiausia?

Alergijos rizika priklauso nuo žiedadulkių koncentracijos ore, tačiau jų išskiriamų alergenų kiekis gali kisti priklausomai nuo vietovės, sezono, oro taršos, drėgmės ar audrų pasireiškimo. Didžiausia žiedadulkių koncentracija paprastai fiksuojama anksti ryte, kai rasos lašai jau išdžiūvę, ir tęsiasi iki vėlaus ryto. Taip pat padidėjusi koncentracija stebima prieš audrą, kai pučia stiprus vėjas ir į orą pakyla daug žiedadulkių. Tuo tarpu lietaus metu ir po jo žiedadulkės sudrėksta ir nusėda ant žemės, todėl laikinai neplinta. Visgi joms išdžiūvus jos vėl gali pasklisti ore.

Žiedadulkių poveikis sveikatai.

Žmonės gali būti jautrūs ne vienai žiedadulkių rūšiai, o kai kurie augalai žydi net kelis kartus per metus, todėl alergijos simptomai gali pasireikšti ne vieną kartą per sezoną. Alergiškiems žiedadulkėms asmenims simptomai dažniausiai atsiranda netrukus po jų įkvėpimo. Dažniausiai pasireiškiantys simptomai yra čiaudulys, sausas kosulys, dusulys, sloga, nosies užsikimšimas, nosies ir akių niežulys ar akių ašarojimas.

Asmenys, sergantys kvėpavimo takų ligomis (pvz., astma), yra jautresni žiedadulkių poveikiui. Didelė žiedadulkių koncentracija siejama su astmos priepuoliais ir dažnesniu hospitalizavimu. Be to, žiedadulkės gali sukelti gleivinių uždegimą, todėl net ir nealergiški asmenys tampa imlesni kvėpavimo takų infekcijoms. Tai pat svarbu paminėti, kad ilgėjantis žiedadulkių sezonas gali neigiamai paveikti net darbo ar mokymosi produktyvumą.

Rekomendacijos, kaip sumažinti žiedadulkių poveikį.

• Venkite vietų su daug augalijos, pavyzdžiui, parkų, sodų, pievų, ypač žydėjimo metu;
• norėdami apsaugoti akis, naudokite akinius nuo saulės;
• automobilyje laikykite uždarytus langus, naudokite oro kondicionierių. Venkite kelionių motociklais ar dviračiais;
• grįžę iš lauko nusiplaukite veidą ir rankas, o jei įmanoma – nusiprauskite po dušu ir išsitrinkite plaukus. Kosmetinės priemonės pritraukia žiedadulkes, todėl jos nusėda ant odos ir plaukų;
• patalpose laikykite langus ir duris uždarytus. Vėdinkite jas anksti ryte, kai žiedadulkių krūvis yra mažiausias – paprastai nuo ketvirtos iki šeštos valandos.
• nuolatinis paviršių valymas drėgna šluoste taip pat gali sumažinti žiedadulkių kiekį namų aplinkoje;
• kasdien keiskite drabužius. Tyrimai rodo, kad ant vienų marškinėlių per dieną gali nusėsti apie 7 mln. žiedadulkių, todėl dažnai skalbkite drabužius, ypač tuos, kuriuos dėvite lauke. Nedžiovinkite drabužių lauke, kai daug žiedadulkių, nes žiedadulkės gali prilipti prie jų.
• po pasivaikščiojimo iššukuokite augintinius, kad jie į namus neparneštų žiedadulkių.

Tinkama prevencija gali padėti sumažinti alergijos riziką ir pagerinti gyvenimo kokybę žiedadulkių sezono metu.

PASYFO mobilioji programėlė yra tinkama priemonė stebėti, ar žiedadulkių krūvis kelia riziką sveikatai. Registruoti programėlės vartotojai gali gauti personalizuotą informaciją, prognozę trims dienoms ir gali planuoti kiekvieno sveikatai tinkamą buvimo lauke laiką.

Taip pat, intelektualioje platformoje  „Miesto plaučiai“ kviečiame stebėti žiedadulkių koncentraciją Vilniaus mieste esamuoju laiku.