Valgymo sutrikimus galima pavadinti vienais iš didžiausių visuomenės sveikatos iššūkių. Šiuos sutrikimus dažnai sunku atpažinti, nes jų simptomai gali būti nepastebimi įprastų profilaktinių vizitų metu, o sergantieji dažnai stengiasi nuslėpti su sveikata susijusias problemas. Dėl šios priežasties daugelis atvejų lieka nediagnozuoti ir sutrikimai gali tęstis daugelį metų. Pagrindiniai valgymo sutrikimų požymiai apima staigius kūno svorio pokyčius, perdėtą susirūpinimą savo išvaizda ar svoriu, griežtų dietų laikymąsi, maisto vengimą arba persivalgymą, slaptą valgymą, vėmimą ar vidurius laisvinančių vaistų vartojimą po valgymo. Nors valgymo sutrikimai dažniausiai diagnozuojami paaugliams ir jaunoms moterims, jie gali paveikti bet kokio amžiaus ir lyties žmones.
Dažniausiai pasitaikantys valgymo sutrikimai – nervinė anoreksija, nervinė bulimija ir persivalgymo sutrikimas. Tačiau taip pat egzistuoja ir kiti valgymo ir maitinimosi sutrikimai, kurie diagnozuojami tuomet, kai žmogus patiria reikšmingus simptomus, neatitinkančius minėtų pagrindinių valgymo sutrikimų diagnostinių kriterijų.
Valgymo sutrikimų paplitimas
Svarbu paminėti, kad valgymo sutrikimai dažnai koreliuoja kartu su kitais psichikos sveikatos sutrikimais. Statistikos duomenys rodo, jog didžiausias sergamumas valgymo sutrikimais tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje yra tarp 20-24 metų asmenų, apimančių jaunų suaugusiųjų amžiaus grupę. Tačiau manoma, kad statistikoje pateikti duomenys nėra visiškai tikslūs – tikėtina, kad tikroji sergančiųjų šiais sutrikimais apimtis yra gerokai didesnė. Tai gali lemti keletas priežasčių, tačiau viena iš svarbiausių – daugelis žmonių, susidūrę su valgymo sutrikimais, nesikreipia pagalbos tiek dėl asmeninių priežasčių, tiek dėl išorinės aplinkos spaudimo.
Valgymo sutrikimų priežastys
Svarbu suprasti, kad valgymo sutrikimų priežastys gali būti labai įvairios, o kiekvieno sergančiojo situacija yra unikali. Jos gali apimti genetinius veiksnius, dėl kurių kai kuriems asmenims padidėja tikimybė susirgti valgymo sutrikimais. Kai kuriuose moksliniuose straipsniuose taip pat teigiama, kad net moters nėštumo metu patiriamas stresas gali prisidėti prie valgymo sutrikimų išsivystymo. Tačiau dažniausiai valgymo sutrikimai yra besiformuojančio jauno žmogaus patirčių ir aplinkos veiksnių rezultatas. Tarp pagrindinių veiksnių, galinčių nulemti valgymo sutrikimų vystymąsi, dažnai minima socialinė įtaka, socialinių normų laikymąsis, neigiamos vaikystės patirtys, taip pat asmenybės bruožai, tokie kaip perfekcionizmas, obsesiškumas ar impulsyvumas.
Valgymo sutrikimų poveikis sveikatai
Valgymo sutrikimai gali turėti didelį poveikį sveikatai, paveikdami tiek fizinę, tiek psichikos būklę. Sergantieji dažnai jaučiasi nusilpę, pavargę, turi silpną imunitetą, sausą odą, slenkančius plaukus, lūžinėjančius nagus. Taip pat dažnai pastebimi burnos sveikatos sutrikimai – dantų erozijos, dantenų problemos ar net dantų netekimas, ypač jei sutrikimą lydi dažnas vėmimas. Negydomi valgymo sutrikimai gali sukelti rimtų pasekmių visam organizmui: gali būti pažeidžiamos širdies ir kraujagyslių, kaulų ir raumenų, virškinamojo trakto bei reprodukcinė sistemos. Galiausiai, ilgalaikiai ar sunkūs valgymo sutrikimai gali kelti grėsmę gyvybei.
Valgymo sutrikimų prevencija
Valgymo sutrikimai retai prasideda staiga – dažnai juos ilgainiui lemia besiformuojantis nesveikas santykis su maistu ir kūnu. Tokie ankstyvieji požymiai kaip emocinis valgymas, nuolatinis maisto ribojimas, persivalgymas ar kaltės jausmas po valgymo gali rodyti sutrikusį valgymo elgesį. Nors tai dar nėra sutrikimas, tačiau šie elgesio modeliai gali signalizuoti apie padidėjusią riziką susirgti valgymo sutrikimais ateityje.
Todėl labai svarbu atpažinti šiuos ženklus kuo anksčiau ir imtis prevencinių veiksmų. Vienas svarbiausių žingsnių – ugdyti gebėjimą įsiklausyti į savo kūno poreikius. Valgyti, kai jaučiamas alkis, ir sustoti, pajutus sotumą. Taip pat svarbu atrasti individualius būdus, padedančius įveikti stresą ar emocinį diskomfortą – tai gali būti fizinis aktyvumas, buvimas gamtoje, pokalbis su artimu žmogumi ar kita, nurimti padedanti veikla. Reikėtų vengti maisto skirstymo į „gerą“ ir „blogą“, nes tai formuoja neigiamą požiūrį į maistą ir save. Tokia mąstysena dažnai sukelia kaltės jausmą – suvalgius vadinamą „draudžiamą“ produktą gali kilti mintis, kad visa diena jau sugadinta, o tai neretai skatina persivalgymą arba kitą žalingą elgesį. Taip pat svarbu atsiriboti nuo dietų kultūros, kuri dažnai kuria nerealistiškus kūno standartus ir neigiamai veikia savivertę.
Jei pastebėjote valgymo sutrikimo požymių, atminkite, kad kreipimasis pagalbos yra svarbus žingsnis į sveikimą ir jis gali padėti jums rasti paramą bei sprendimus.
Įtarus valgymo sutrikimo simptomus, neišeinant iš namų galima gauti nemokamą emocinę paramą, palaikymą, padrąsinimą bei visą informaciją apie valgymo sutrikimus ir jų gydymą, paskambinus į Valgymo sutrikimų liniją kiekvieną antradienį (išskyrus švenčių dienas) nuo 18 iki 22 val. telefonu +37063122777.
Taip pat pagalbos galite kreiptis į savo šeimos gydytoją.
