Tvarus vartojimas kasdien turi vis didesnę reikšmę mūsų globalioje vartotojiškoje visuomenėje. Klimato kaita, išteklių stoka, biologinės įvairovės nykimas – tai iššūkiai, su kuriais susiduria šiuolaikinė visuomenė. Ką galime padaryti kiekvienas iš mūsų, kad sumažintumėme aplinkos taršą? Dalinamės patarimais, kurie mažais žingsneliais prisidės prie tvaresnio mūsų gyvenimo.
Tvarus vartojimas – tai sąmoningas naudojimasis paslaugomis ir produktais, skirtais patenkinti pagrindinius mūsų poreikius ir kuriančiais geresnę gyvenimo kokybę. Tvariai vartojant siekiama sumažinti natūralių išteklių švaistymą, mažinti atliekų bei teršalų išmetimą. Tvarus vartojimas galėtų būti įgyvendinamas per taupų naudojimą, taupų pirkimą, ekologiškų prekių pasirinkimą, atliekų rūšiavimą, pakartotinį atliekų panaudojimą – perdirbimą.
Ką galėtų padaryti kiekvienas iš mūsų, siekiantis tausoti gamtą, gamtos išteklius ir energiją?
- Rinktis priemones su kuo natūralesne sudėtimi;
- Mažinti naudojamų priemonių kiekį;
- Vengti vienkartinių plastikinių pakuočių;
- Naudoti daugkartinius pirkinių krepšelius, termosus, puodelius kavai;
- Planuoti maisto apsipirkimus tausojant maistą, vengti maisto švaistymo;
- Pirkti daiktus iš perdirbtų medžiagų ar labiau tausojančius aplinką;
- Rūšiuoti atliekas;
- Pakeisti įprastas elektros lemputes į energiją taupančias;
- Tausoti energiją ir vandenį;
- Atiduoti elementus ir elektronikos prietaisus į jų surinkimo vietas;
- Panaudoti surinktą lietaus vandenį, laistant sodus ir daržus.
Atliekų tvarkymas namuose – pagrindinės taisyklės
Tvarkant atliekas namuose, turi būti vadovaujamasi atliekų tvarkymo strategijos – atliekų mažinimo, jų pakartotinio panaudojimo bei perdirbimo. Laikantis nustatytųjų prioritetų, pirmiausia turi būti vengiama kuo mažesnio įmanomo atliekų susidarymo, o joms susidarius – maksimaliai stengiamasi mažinti jų kiekį, pakartotinai panaudoti tam tikras atliekas. Atliekos, kurių neįmanoma išvengti, turi būti perdirbamos, ar kitaip naudojamos tokiais būdais, kad kuo mažiau jų būtų šalinama sąvartynuose ir kituose atliekų šalinimo įrenginiuose.
Net 60-70 proc. namų ūkio atliekų gali būti perdirbamos. Rūšiuojant atliekas, mes saugome švarią aplinką, taupome vis labiau senkančius gamtos išteklius ir energiją, mažiname sąvartynus. Pakuočių atliekos, kurias išrūšiuojame, tampa žaliava ir yra perdirbamos, o jeigu perdirbimui netinka – jos naudojamos energijai išgauti. Rūšiuodami mes nedidiname sąvartynų, o tuo pačiu – mažiname aplinkos taršą.
Į popieriaus atliekų konteinerius galima mesti kreidinį, slidų, blizgų popierių (reklaminę produkciją). Metalinių susegimo detalių pašalinti nebūtina. Storus knygų viršelius rekomenduojama atskirti. Popierius turi būti sausas ir švarus, popierines ir kartonines dėžutes reikėtų išlankstyti. Rūšiuojant plastiko atliekas, rekomenduojama maisto pakuotes išskalauti. Jeigu sunku atpažinti, ar pakuotė pagaminta tik iš plastiko, geriau ją mesti į mišrių atliekų konteinerį. Popieriaus etikečių pašalinti nereikia. Metalinius stiklainių dangtelius reikia pašalinti – juos mesti į plastiko/metalo pakuočių konteinerį. Rūšiuojamą tarą rekomenduojama išskalauti vandeniu. Primename, kad naikintinus, pasibaigusio galiojimo, nesuvartotus, nebereikalingus vaistus gyventojai gali nemokamai priduoti kiekvienoje vaistinėje. Pasenusius arba nereikalingus maisto papildus galima išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, nes jie nėra vaistai.
Nereikalingus, tačiau dar gerus daiktus galima atiduoti
Mažinant tekstilės atliekas, rekomenduojame nebedėvimus drabužius atiduoti arba parduoti dalijimosi platformose, rinktis tvarių audinių drabužius, atrasti unikalių drabužių dėvėtų drabužių parduotuvėse, kurti įvaizdį iš ilgą laiką savo spintoje užsigulėjusių drabužių. Verta priminti, kad Vilniuje tekstilės atliekoms šalinti yra įrengti tam skirti konteineriai. Į tekstilės atliekoms skirtą konteinerį galima dėti švarius drabužius, avalynę, užuolaidas, patalynę, minkštus žaislus. Daugiausia tekstilės konteinerių Vilniaus mieste yra įrengta šalia prekybos centrų (žemėlapis).
Tvarkingų, geros būklės, bet jau nereikalingų daiktų savo namuose gali surasti kiekvienas, o kad nereikėtų ilgai galvoti, ką su tokiais daiktais daryti, siūlomas sprendimas – dalijimosi daiktais stotelės DĖK’UI. Jei norite pasidalinti nebereikalingais, bet tinkamais naudoti ir tvarkingais daiktais, atvežti juos galite į bet kurią Vilniaus regione esančią didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę jos darbo metu. Aikštelių adresus ir darbo laiką surasite šiuo adresu >>>
Priduokite elektros ir elektroninės įrangos atliekas tik į tam skirtas vietas
Gyventojai elektros ir elektroninės įrangos atliekas gali nemokamai priduoti atliekų surinkimo aikštelėse bei specialiose gamintojų ir importuotojų įsteigtose elektronikos atliekų priėmimo vietose. Visuose didesniuose prekybos centruose yra ir surinkimo dėžes, į kurias galima mesti elektroniką, kurios išoriniai matmenys ne didesni nei 20 cm. Vilniaus regiono gyventojai, turintys elektronikos atliekų, gali išsikviesti atliekų taksi ir atliekos bus išvežtos iš namų nemokamai. Visą informaciją apie teikiamas paslaugas ir registracijos formą rasite čia >>>
Naudokite daugkartines pakuotes ir planuokite meniu
Norint sumažinti išmetamų pakuočių kiekį, patartina pirkti tas pakuotes, kurios gali būti perdirbamos. Į parduotuvę rekomenduojame neštis savo daugkartinį pirkinių krepšelį ar maišelius biriems sveriamiems produktams. Pirkdami kavą išsinešimui, nepamirškite daugkartinio kavos puodelio.
Tvari mityba tausoja gamtą bei mažina maisto švaistymą. Planuokite maisto pirkimą bei ruošimą, gamindami maistą atkreipkite dėmesį į produktų tinkamumo vartoti terminą ir pirmiausia suvartokite maisto produktus, kurių tinkamumo vartoti terminas trumpesnis. Susidarykite savaitės valgiaraštį ir pirkite maistą, atsižvelgdami į jį. Darydami pirkinių sąrašą, pirmiausia pasitikrinkite, ką turite šaldytuve ir spintelėse. Tokiu būdu nusipirksite tai, ko jums reikia ir mažinsite maisto švaistymą. Neišmeskite vartoti tinkamų maisto likučių, suvartokite juos atrandat naujų receptų. Pirkite ne fasuotus, o sveriamus maisto produktus – taip įsigysite jums reikiamą produktų kiekį ir išvengsite maisto produktų švaistymo. Apsipirkdami naudokite savo maišelius ir talpas, rinkitės perdirbamas pakuotes ir gamtai draugiškus įrankius. Į darbą ar ugdymo įstaigą neškitės savo pagamintą maistą daugkartinio naudojimo maisto dėžutėse.
Net mažiausi mūsų įpročių pokyčiai gali pristabdyti aplinkos taršą ir klimato kaitą. Prisijunkite prie pokyčių ir Jūs!
