Ši vasara mus lepina itin šiltais orais – džiugu, tačiau labai svarbu nepamiršti, kad dideli karščiai turi įtakos ir mūsų sveikatai. Per karščius galima nudegti, patirti šilumos, saulės smūgį ar hipoksiją (deguonies badas). Apžvelkime kiekvieną riziką plačiau.
Odos nudegimai
Odos nudegimai saulėje kyla dėl didelio ultravioletinių spindulių (UV) poveikio – odos pažeidimo laipsnis ir saulės nudegimo simptomai tiesiogiai priklauso nuo laiko, praleisto po UV spinduliais ir gauto jų kiekio. Pirmieji simptomai būna skausmas ir odos paraudimas. Esant stipresniems nudegimams iškyla pūslės, atsiranda vandeningų žaizdų.
Jei norite apsisaugoti nuo nudegimų saulėje, venkite degintis tuo metu, kai saulė yra aktyviausia (nuo 11 iki 17 valandos). Efektyviai nuo saulės spindulių saugo šviesūs, natūralaus audinio, orui pralaidūs drabužiai. 30 min. prieš išeinant į atvirą saulę naudokite apsauginius kremus su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi (30 SPF ir daugiau).
Šilumos smūgis
Dėl per didelio karščio sutrinka organizmo temperatūros reguliavimo sistema, žmogus nepakankamai prakaituoja, jo kūno temperatūra tampa pavojingai aukšta, žmogų ištinka šilumos smūgis. Vienas iš pagrindinių šilumos smūgio simptomų – sausa, įkaitusi arba dėmėta (dėl sutrikusio prakaitavimo) oda. Prilietus žmogaus kūną, jis yra akivaizdžiai karštas, asmuo sunkiai orientuojasi aplinkoje, gali kliedėti ir visiškai arba iš dalies prarasti sąmonę.
Siekiant apsisaugoti nuo šilumos smūgio, stenkitės būti patalpose, kur yra ventiliatoriai ar oro kondicionieriai. Neturint tokių sąlygų namuose, planuokite laiką kitose vėsiose patalpose. Dažniau gerkite skysčius – po truputį, visą dieną, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys. Venkite alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su cukrumi ar saldikliais – jie skatina didesnį skysčių išsiskyrimą. Poilsiui gamtoje pasirinkite vietą pavėsyje, venkite saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių, ribokite buvimo atviroje saulėje laiką, būkite po skėčiais. Ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje. Ribokite fizinį aktyvumą, ypač vidurdienį – nuo 11 iki 17 valandos. Sodo, daržo bei kitus ūkio darbus suplanuokite atlikti anksti ryte arba vakare. Dirbantieji karštyje būtinai pasidarykite pertraukas vėsioje vietoje.
Saulės smūgis
Saulės smūgis – galvos smegenų pažeidimas dėl lokalinio perkaitimo ilgą laiką tiesiogiai veikiant saulės spinduliams nepridengtą (neapsaugotą) galvą ar sprandą, kai įkaista smegenų dangalų kraujagyslės ir pakyla galvos smegenų temperatūra. Pagrindiniai simptomai: galvos skausmas ir svaigimas, spengimas ausyje, mirgėjimas akyse. Žmogų „išpila“ šaltas prakaitas, pradeda pykinti, padažnėja kvėpavimas ir širdies pulsas. Žmogus gali netekti sąmonės, apalpti.
Siekiant apsisaugoti nuo saulės smūgio, svarbiausia dėvėti galvos apdangalus, kepures. Taip pat dažniau gerti skysčių – po truputį, visą dieną, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys. Venkite alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su cukrumi ar saldikliais – jie skatina didesnį skysčių išsiskyrimą. Poilsiui gamtoje pasirinkite vietą pavėsyje, venkite saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių, ribokite buvimo atviroje saulėje laiką, būkite po skėčiais. Ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje. Ribokite fizinį aktyvumą, ypač vidurdienį – nuo 11 iki 17 valandos. Sodo, daržo bei kitus ūkio darbus suplanuokite atlikti anksti ryte arba vakare. Dirbantieji karštyje būtinai pasidarykite pertraukas vėsioje vietoje.
Hipoksija (deguonies badas)
Per karščius ore labai sumažėja deguonies – ši būklė pavojinga visiems. Hipoksijos požymiai: darosi vis sunkiau kvėpuoti, ima skaudėti galvą. Pagrindinis būdas išvengti hipoksijos – riboti fizinį aktyvumą. Tai ypač aktualu vidurdienį – nuo 11 iki 17 valandos.
4 patarimai jūsų saugiam mėgavimuisi vasaros šiluma
Siekiant išvengti kaitros poveikio sveikatai, Pasaulio sveikatos organizacija pateikia rekomendacijas, kaip apsisaugoti esant aukštai oro temperatūrai COVID-19 protrūkio metu:
- Venkite būti karštyje.
Karščiausiu paros metu venkite būti lauke bei atlikti įtemptą fizinę veiklą. Stenkitės būti pavėsyje, nepalikite gyvūnų ar vaikų stovinčioje transporto priemonėje, 2-3 val. per dieną praleiskite vėsioje aplinkoje, laikydamiesi bent 1 metro atstumo nuo kitų asmenų.
- Išlaikykite gyvenamąsias patalpas vėsias.
Naktimis vėsinkite namus lauko oru. Dienos metu sumažinkite šilumos apkrovą bute ar name užtraukdami žaliuzes ar užuolaidas bei išjungdami elektros prietaisus.
- Venkite perkaitimo ir dehidratacijos.
Dėvėkite lengvus ir laisvus drabužius, dažniau vėsinkite kūną duše, reguliariai vartokite geriamąjį vandenį, venkite alkoholinių gėrimų bei gėrimų su saldikliais ar kofeinu.
- COVID-19 protrūkio metu stenkitės būti vėsioje patalpoje.
COVID-19 infekcijos rizika išlieka esant ir aukštai lauko temperatūrai, todėl svarbu saugoti save ir kitus reguliariai plaunant rankas, laikytis kosėjimo etiketo (kosint rekomenduojama burną užsidengti alkūne, jei neturite servetėlės).