Kovo 20-ąją minint Pasaulinę burnos sveikatos dieną, Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ specialistai dalijasi savo žiniomis, kaip išlaikyti gerą burnos sveikatą, į ką reikėtų atkreipti dėmesį ir ko vengti.
2019 metų statistiniais duomenimis, nuo 35 metų amžiaus vis daugiau žmonių vertina savo burnos sveikatą, kaip labai prastą. „Vilnius sveikiau“ specialistai teigia, kad burnos sveikata yra labai susijusi su viso organizmo sveikata. Prasta burnos sveikata gali pabloginti mūsų gyvenimo kokybę, paveikti mūsų kalbą, pakenkti valgymui ar bendravimui. Dėl to gali kilti įvairių fizinių, psichologinių ar socialinių sunkumų. Sveiki dantys suteikia galimybę tinkamai maitintis, kalbėti, šypsotis ir gyventi be skausmo.
Bakterijos gali sukelti kitas ligas
Kiekvieno žmogaus burnoje gyvuoja milijonai bakterijų – gerųjų ir blogųjų. Nesilaikant tinkamos burnos higienos, padaugėja blogųjų bakterijų ir tai gali turėti didelės įtakos visam organizmui. Bakterijos burnoje sukelia 2 pagrindines burnos problemas – dantų ėduonį ir dantenų ligas.
- Dantų ėduonis – bakterijų metabolizmo metu burnoje skaidant cukrų gaminasi rūgštys, kurios tirpdo emalį ir sukelia dantų ėduonį – skylutes dantyse. Dantų ėduonis yra tiesiogiai susijęs su suvartojimo cukraus kiekiu – kuo daugiau jo suvalgome, tuo daugiau rūgščių gamina bakterijos ir tuo didesnė tikimybė atsirasti dantų ėduoniui.
- Dantenų ligos (periodonto ligos) – atsiranda dėl nepakankamo dantų valymo arba dėl dantų nevalymo ir rūkymo. Taip susidaro dantų apnašos, kurios sukelia dantenų uždegimą. Negydomas dantenų uždegimas gali pažeisti pamatinį kaulą ir galų gale sukelti dantų išklibimą, dantų netekimą arba dantenų nykimą.
Tam tikri vaistai – nuo skausmo, antidepresantai, nosies purškalai, antialerginiai vaistai gali sumažinti seilių kiekį burnoje, kas yra labai svarbu neutralizuojant rūgštis, kurias gamina burnoje esančios bakterijos.
Esant per dideliam patologinių bakterijų kiekiui, jos arba jų išskiriami toksinai gali pakliūti į kraujotakos sistemą ir nukeliauti į kitas organizmo vietas. Ligos, kurioms gali turėti įtakos dantų ir dantenų ligos:
- Kraujotakos sistemos ligos – bakterijos per pažeistas dantenas gali patekti į kraujotakos sistemą, nukeliauti į kitas organizmo vietas ir jose sukelti uždegimus. Ilgai negydomas dantenų uždegimas gali skatinti užsikimšti kraujagysles ir išsivystyti arterosklerozę.
- Endokarditas – vidinio širdies dangalo uždegimas. Bakterijos, patekusios į kraujotakos sistemą žmogaus, turinčio, pavyzdžiui, dirbtinį širdies vožtuvą, gali kauptis ant vidinio širdies dangalo ir sukelti uždegimą. Nustatyta, kad tinkama burnos higiena ženkliai sumažina endokardito riziką.
- Diabetas – tarp burnos sveikatos ir diabeto yra dvipusis ryšys. Dantenų ligos gali turėti įtakos cukraus kiekio organizme reguliavimui, o prastai kontroliuojamas diabetas gali paskatinti dantenų infekcijų atsiradimą. Diabetu sergantys žmonės turi didesnę riziką užsikrėsti burnos pienlige (grybelio sukeliama burnos infekcija) ar burnos sausumu (sumažėjusi arba išnykusi seilių sekrecija).
- Kvėpavimo takų ligos – patogeninės bakterijos, sukeliančios dantenų uždegimą, gali pakliūti į plaučius ir prisidėti prie plaučių uždegimo išsivystymo, taip pat dėl dantenų uždegimo gali išsausėti burnos ertmė, dėl ko į organizmą lengviau patenka plaučių uždegimo sukėlėjai.
- Nėštumo komplikacijos – nėščiosios turi didesnę riziką susirgti dantenų ligomis dėl pasikeitusių hormonų. Jeigu dantenų uždegimas yra negydomas, tai gali paveikti danties kaulą, sukelti skausmą ar netgi dantų netekimą. Nėščiosioms, negydant dantenų uždegimo, didėja priešlaikinio gimdymo rizika. Galima lankytis pas odontologą ir nėštumo metu, tačiau reikėtų būtinai pranešti odontologui, jeigu esate nėščia, ir dėl sudėtingesnių procedūrų reikėtų pasikonsultuoti su šeimos gydytoju.
- Senatvinė silpnaprotystė ir Alzheimeris – bakterijos, sukeliančios dantenų uždegimą, taip pat buvo rastos senatvine silpnaprotyste ar Alzheimeriu sergančių žmonių smegenyse. Bakterijos, patekusios į kraujotakos sistemą, gali nukeliauti į smegenis, sukelti uždegimą ir prisidėti prie smegenų ląstelių žūties.
Kaip tinkamai prižiūrėti dantis?
Dantų ir dantenų ligas, kaip ir kai kurias kitas organizmo ligas, sukelia panašūs rizikos veiksniai, tokie kaip alkoholis, rūkymas, didelis cukraus suvartojimas ir prasta mityba. „Vilnius sveikiau“ specialistai pabrėžia, kad rūpindamiesi savo burnos sveikata, rūpinatės ne tik gražia šypsena, bet ir viso organizmo sveikata. Jų rekomendacijos, kaip taisyklingai prižiūrėti dantis:
- Valyti dantis 2 kartus per dieną po 2 min.
- Kasdien naudoti dantų siūlą, tarpdančių šepetėlį ir liežuvio valiklį.
- Pavalgius praskalauti dantis vandeniu, negalima valyti dantų iškart po valgio, tik praėjus 20–30min.
- Vengti maisto su pridėtiniu cukrumi.
- Keisti dantų šepetuką kas 3 mėnesius.
- Reguliariai lankytis pas odontologą.
- Nerūkyti.
- Vengti alkoholio.
