Pasaulinė širdies diena

Rugsėjo 29-ąją kasmet minima Pasaulinė širdies diena.

Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Todėl šios dienos tikslas – skatinti žmones pradėti veikti dabar, siekiant sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimo riziką bei užtikrinti ilgą ir sveiką gyvenimą.

Kas yra širdis ir kuo ji ypatinga?

Širdis – netaisyklingo kūgio formos, kumščio dydžio ertminis organas, sveriantis vidutiniškai 280–350 g.

Šis nepaprastas organas veikia kaip siurblys: po širdies susitraukimo (sistolės) seka atsipalaidavimas (diastolė). Susitraukimo metu širdis išstumia kraują į kraujagysles, kuriomis deguonimi prisotintas kraujas pasiekia organus ir audinius, o atsipalaidavimo metu širdis vėl pripildoma nauju krauju iš venų, kuris vėl bus išstumiamas į kraujagysles. Širdis plaka pastoviu, tolygiu ritmu, maždaug nuo 60 iki 100 kartų per minutę, tai yra apie 100 000 kartų per dieną.

Kokie pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai?

• Sveikatai nepalanki ir nesubalansuota mityba. Maisto produktų, kuriuose yra daug sočiųjų riebalų, transriebalų ir cholesterolio, vartojimas gali skatinti tokių širdies ir kraujagyslių ligų, kaip aterosklerozė, vystymąsi. Per didelis druskos vartojimas gali padidinti kraujospūdį.
• Nepakankamas fizinis aktyvumas. Fizinės veiklos stoka gali padidinti tikimybę susirgti įvairiomis ligomis, kurios turi įtakos širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimo rizikai, įskaitant nutukimą, aukštą kraujospūdį, per didelį cholesterolio kiekį ir diabetą. Reguliarus fizinis aktyvumas gali sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas (toliau – PSO), 18–64 metų žmogui reikėtų per savaitę užsiimti ne mažiau kaip 150–300 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo veikla bei 2 kartus per savaitę atlikti raumenų stiprinimo pratimus.
• Tabako ir alkoholio vartojimas. Pakelis surūkytų cigarečių per dieną širdies raumens infarkto riziką padidina dvigubai, o pasyvus rūkymas yra toks pats žalingas kaip ir aktyvus. Rūkymas padidina kenksmingą kitų rizikos veiksnių – cholesterolio, cukrinio diabeto, aukšto kraujo spaudimo – poveikį širdžiai ir kraujagyslėms. Nikotinas priverčia širdį greičiau plakti, o kraujagysles – spazmuoti, pagreitina aterosklerozinių plokštelių susidarymą kraujagyslių sienelėse, siaurina jų spindį. Per didelis alkoholio vartojimas gali padidinti kraujospūdį ir širdies ligų riziką. Jis taip pat padidina trigliceridų, riebiosios medžiagos kiekį kraujyje, kuris gali padidinti širdies ligų riziką.
• Stresas. Patiriant stresą, žmogaus organizme išsiskiria adrenalinas ir kortizolis. Adrenalinas verčia širdį plakti greičiau, didina kraujospūdį. Kortizolis taip pat didina kraujospūdį, cukraus kiekį kraujyje, cholesterolio ir trigliceridų koncentracijas. Patiriant lėtinį, ilgai trunkantį stresą, gali atsirasti krūtinės skausmas, nereguliarius širdies ritmas, dusulys bei padidėjusi rizika į širdies ir kraujagyslių ligas. Taip pat stresas siejamas su tokiais elgesio veiksniais kaip nesubalansuota mityba, rūkymas, alkoholio vartojimas. PSO rekomenduoja vengti šių elgesio veiksnių, palaikyti fizinį aktyvumą, atlikti kvėpavimo pratimus, užsirašyti savo mintis ir praktikuoti sąmoningumą, susikurti dienos rutiną, kurioje būtų skiriama laiko atsipalaidavimui, pasikalbėti apie slegiančias problemas su artimu žmogumi arba specialistu.

Dalyvaukite ,,Mano širdis – mano gyvenimas‘‘ prevencinėje programoje  (registraciją sekite kalendoriuje) arba „Tavo širdis – tavo rankose!“ projekte >>> ir užkirskite kelią širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto išsivystymo rizikai